atsklembti

sklem̃bti, -ia (-sta), -ė (-o)

1. įkypai, įžambiai tašyti, pjauti, kasti, kirpti ir pan.: Kirviu, pjūklu sklem̃bia medį. Ans briauną griovio sklembia, t. y. įžambiai nukasa. Aš sklembiu, t. y. prie krašto įžulniai, pašliautinai kerpu, pjaunu drobę. Atbukimas, biskį į vidų sklembtas, daro įlinkmelę. Pasisiuvau švarką sklembtaĩs žambais (skvernais) . Kam taip sklembì tą krantą?! Galus gegnių reiks sklembti, t. y. tašyti įžambiai.

2. slysti į šalį: Slydi be galo, pradėjo sklem̃bti. Tekinis kai sklem̃bė, tai pusę blauzos nunešė. Šlajukai kad sklem̃bė į šalį, mažne visi išlakstėm į pusnyną. Ratais negal važiuoti, labai sklem̃ba.

3. pakankamai neduoti, nusukti: Ana nuo ano sklembia, t. y. nutraukia.
sklembtinaĩ. Ana sklembtinai tedavė ubagui, t. y. maž tedavė.
apsklem̃bti, -ia (àpsklembia), àpsklembė.

1. nurodyti, nustatyti, nužymėti: Apskriečia (apsklembia) riečius (rubežius) dėl bažnyčios pabaudimų vartojimo.

2. nusakyti sąvokos turinį, apibrėžti: Apsklembia jos. programą. Krikščioniška religija visai aiškiai apsklembta sąvoka.
apsklembtaĩ. Apie Baalį esti paprastai šnekama neapsklembtai, be tikrojo vardo.
atsklem̃bti, -ia (àtsklembia), àtsklembė. įkypai, įžambiai atpjauti, atkirsti, atrėžti: Morta atsklembia storiausią abišalę duonos, užkrauna ne plonesnį bryzą lašinių. Atsklem̃bk duonos sklimbelį. Atsklembk skalą su plikšoniu peiliu. | Nėko tokio, ka čia tą kertelę ir àtsklembė [žemės].
įsklem̃bti, -ia (į̃sklembia), į̃sklembė. įlenkti, įgaubti: Įsklembti [lapai].
nusklem̃bti, -ia (nùsklembia), nùsklembė (-o)

1. įkypai, įžambiai nupjauti, nutašyti, nukirpti, nuleisti: Nusklem̃bk rąstų galus ir įkirpk sankabą jiemdviem sieno [je] sudurti. Smailiai nusklem̃bk tą medį. Skalinį kaip padirba, vieną galą ir antrą nùsklemba. Kreivai nùsklembei sienojį. Stogų galus nusklem̃bia. Ar stalo kertes nusklem̃bt, ar smailas palikt? Nusklem̃bk dailiai kraštą drobės, kalno, t. y. įžambiai nupjauk, nukirsk, nukask. Jis nùsklembė galą geldos įkypai, t. y. į apskritumą mažne sueina. Kai važiavo, tai su tekiniu lysvės galą nùsklembė. Mat kai dailiai nùsklembiau velėną. Tolesniai kylelio vidurinę pusę reik didesniai nusklembti, idant skylė kelmo kaip reikiant apimtų žievę. Par daug skvernus nùsklembi. Šarkai nusklembtaĩs žambais. Taurė įkaitinama, nupjaunamas atbrailos likutis, nusklembiamos briaunos. | Jos rankos buvo labai ilgos, pečiai nusklembti (nuolaidūs) . Nusìsklembė medis, o aš norėjau lygiai nupjauti. Nusisklem̃bs tas pašalelis, ir liks skiautė lopams. nužerti: Nusklem̃bk varpas nu grūdų vėtant. nugręsti, nudrėksti: [Prasprūdęs peilis] galstotą (odos paviršių) tiktai tenū̃sklembė.

2. nuslysti į šalį: Ratai nùsklembė į griovį. Džiūkt į šalį ir nusklem̃bo šlajos. Slydi, nū̃sklembė į pakalnę, koją susilaužė.

3. nusileisti: Jai ir pasisekę su didžiu greitumu ant žemės nusklembti [su balionu].

4. nusukti, kiek reikia neatiduoti: Ans nuo slūgos nusklembia algos, dovanų, t. y. nutraukia. nuskriausti: Nùsklembat savo vaikus su šnapše (girtaudami) .
pasklem̃bti, -ia (pàsklembia, -sta), pàsklembė

1. patašyti, nupjauti įkypai: Pasklem̃bk biškį kampą baslio, t. y. nutašyk.

2. kiek paslysti į šalį.
prisklem̃bti, -ia (prìsklembia), prìsklembė. pridėti (nuo kito atrėžus): Matininkas ir jums kertę iš muno žemės prìsklembė.
užsklem̃bti, -ia (ùžsklembia), ùžsklembė

1. užtašyti: Bolikų galai reiks užsklem̃bt.

2. užsiglausti: Užsisklem̃bk už medžio, kad nepamatytų.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>sklem̃bti, </b>-ia (-sta), -ė (-o) <br/>1. <span class="explanation">įkypai, įžambiai tašyti, pjauti, kasti, kirpti ir pan.: </span> Kirviu, pjūklu sklem̃bia medį. Ans briauną griovio sklembia, t. y. įžambiai nukasa. Aš sklembiu, t. y. prie krašto įžulniai, pašliautinai kerpu, pjaunu drobę. Atbukimas, biskį į vidų sklembtas, daro įlinkmelę. Pasisiuvau švarką sklembtaĩs žambais <span class="explanation"> (skvernais) </span>. Kam taip sklembì tą krantą?! Galus gegnių reiks sklembti, t. y. tašyti įžambiai. <br/>2. <span class="explanation">slysti į šalį: </span> Slydi be galo, pradėjo sklem̃bti. Tekinis kai sklem̃bė, tai pusę blauzos nunešė. Šlajukai kad sklem̃bė į šalį, mažne visi išlakstėm į pusnyną. Ratais negal važiuoti, labai sklem̃ba. <br/>3. <span class="explanation">pakankamai neduoti, nusukti: </span> Ana nuo ano sklembia, t. y. nutraukia. <br/><b>sklembtinaĩ</b>. Ana sklembtinai tedavė ubagui, t. y. maž tedavė. <br/><b>apsklem̃bti, </b>-ia (àpsklembia), àpsklembė. <br/>1. <span class="explanation">nurodyti, nustatyti, nužymėti: </span> Apskriečia (apsklembia) riečius (rubežius) dėl bažnyčios pabaudimų vartojimo. <br/>2. <span class="explanation">nusakyti sąvokos turinį, apibrėžti: </span> Apsklembia jos. programą. Krikščioniška religija visai aiškiai apsklembta sąvoka. <br/><b>apsklembtaĩ</b>. Apie Baalį esti paprastai šnekama neapsklembtai, be tikrojo vardo. <br/><b>atsklem̃bti, </b>-ia (àtsklembia), àtsklembė. <span class="explanation">įkypai, įžambiai atpjauti, atkirsti, atrėžti: </span> Morta atsklembia storiausią abišalę duonos, užkrauna ne plonesnį bryzą lašinių. Atsklem̃bk duonos sklimbelį. Atsklembk skalą su plikšoniu peiliu. | Nėko tokio, ka čia tą kertelę ir àtsklembė [žemės]. <br/><b>įsklem̃bti, </b>-ia (į̃sklembia), į̃sklembė. <span class="explanation">įlenkti, įgaubti: </span> Įsklembti [lapai]. <br/><b>nusklem̃bti, </b>-ia (nùsklembia), nùsklembė (-o) <br/>1. <span class="explanation">įkypai, įžambiai nupjauti, nutašyti, nukirpti, nuleisti: </span> Nusklem̃bk rąstų galus ir įkirpk sankabą jiemdviem sieno [je] sudurti. Smailiai nusklem̃bk tą medį. Skalinį kaip padirba, vieną galą ir antrą nùsklemba. Kreivai nùsklembei sienojį. Stogų galus nusklem̃bia. Ar stalo kertes nusklem̃bt, ar smailas palikt? Nusklem̃bk dailiai kraštą drobės, kalno, t. y. įžambiai nupjauk, nukirsk, nukask. Jis nùsklembė galą geldos įkypai, t. y. į apskritumą mažne sueina. Kai važiavo, tai su tekiniu lysvės galą nùsklembė. Mat kai dailiai nùsklembiau velėną. Tolesniai kylelio vidurinę pusę reik didesniai nusklembti, idant skylė kelmo kaip reikiant apimtų žievę. Par daug skvernus nùsklembi. Šarkai nusklembtaĩs žambais. Taurė įkaitinama, nupjaunamas atbrailos likutis, nusklembiamos briaunos. | Jos rankos buvo labai ilgos, pečiai nusklembti <span class="explanation"> (nuolaidūs) </span>. Nusìsklembė medis, o aš norėjau lygiai nupjauti. Nusisklem̃bs tas pašalelis, ir liks skiautė lopams. <span class="explanation">nužerti: </span> Nusklem̃bk varpas nu grūdų vėtant. <span class="explanation">nugręsti, nudrėksti: </span> [Prasprūdęs peilis] galstotą <span class="explanation"> (odos paviršių) </span> tiktai tenū̃sklembė. <br/>2. <span class="explanation">nuslysti į šalį: </span> Ratai nùsklembė į griovį. Džiūkt į šalį ir nusklem̃bo šlajos. Slydi, nū̃sklembė į pakalnę, koją susilaužė. <br/>3. <span class="explanation">nusileisti: </span> Jai ir pasisekę su didžiu greitumu ant žemės nusklembti [su balionu]. <br/>4. <span class="explanation">nusukti, kiek reikia neatiduoti: </span> Ans nuo slūgos nusklembia algos, dovanų, t. y. nutraukia. <span class="explanation">nuskriausti: </span> Nùsklembat savo vaikus su šnapše <span class="explanation"> (girtaudami) </span>. <br/><b>pasklem̃bti, </b>-ia (pàsklembia, -sta), pàsklembė<br/>1. <span class="explanation">patašyti, nupjauti įkypai: </span> Pasklem̃bk biškį kampą baslio, t. y. nutašyk. <br/>2. <span class="explanation">kiek paslysti į šalį. </span> <br/><b>prisklem̃bti, </b>-ia (prìsklembia), prìsklembė. <span class="explanation">pridėti (nuo kito atrėžus): </span> Matininkas ir jums kertę iš muno žemės prìsklembė. <br/><b>užsklem̃bti, </b>-ia (ùžsklembia), ùžsklembė<br/>1. <span class="explanation">užtašyti: </span> Bolikų galai reiks užsklem̃bt. <br/>2. <span class="explanation">užsiglausti: </span> Užsisklem̃bk už medžio, kad nepamatytų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.