šlẽkinti, -ina, -ino, šlekìnti, -ìna, -ìno
1. šlekėti 1: Ilgainiui įkyrėjus abim pusim kraujį bešlekinti, pakajų padarė lietuviai su mozūrais.
2. gausiai lyti: Lytus šlẽkina – gerai miegoti. Nė šlẽkina!
3. mušti, daužyti: Ans nor šlẽkinti par galvą.
4. čaižyti, gairinti: Vėjas šlẽkina, šalta.
5. atmintinai greitai sakyti, kalbėti: Jau visus poterius šlẽkina ant pomėties.
6. greitai važiuoti: Šlẽkink nešlẽkink, vis tiek nespėsi.
apšlẽkinti. apšlakstyti, aplaistyti: Grucę grūdome: tai miežių inpila tę ir vandeniu suleja, karštu vandeniu apšlekinì.
atšlẽkinti
1. atmušti, nukirsti: Žmogus i nesuspė [jo] apgręžt, kap tas jam šoblia ausį atšlẽkino.
2. atmintinai pasakyti, greitai atkalbėti.
3. atbėgti, atjoti šlapiu keliu, atšleketuoti.
nušlẽkinti. nuvykti šlepsint: Raitas greit nušlẽkinsi.
pašlẽkinti. apdaužyti, apgadinti: Kai vežinėsi per butais, tai pašlẽkinsi ir tuos stalus.
sušlẽkinti.
1. sušlakstyti, sušlapinti: Ir nė pėdos žemės neatdavė vokyčiams, kurios būtų savo krauju nesušlekinę.
2. sumušti (ppr. kiaušinį): Anas veždamas sušlẽkino visus kiaušinius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.