atšliaužti

šliaũžti, -ia, -ė,

1. rėplioti, ropoti paviršium: O žaltys didžiausias šliaužia pro duris. Skersai takiuką šliaũžia in sąsparą [gyvatė]. Aš pažiūru, ta mun sau čia gyvatikė jau par rankas bešliaužantì. Ropoja kirmėlės par žagarais, šliaũžia. Kas šliaužia ant žemės.

2. eiti keturpėsčiam, repečkoti: Katytė pradėjo šliaužti, vilkdama žeme savo kūnelį. Katė šliaũžia, šliaũžia, eina plozu, voliojas – buria lietų. Dieną vilkai ir šliaũžia pas avis an pilvo, kai šuva. Lapė ant svočią eidama, eidama, su ilga uodega šliauždama, šliauždama. Tuoj numetęs nuo galvos kepurę, atsigulė ant pilvo ir šliaužia kepurės pasiimtų. Keliaklupsčiais šliaũžti. Žemė išpijusi, negali keliais šliaužti, kasėjoms reikia pasilenkus rinkti. Šliaũžėm anta kulnų (kẽlių), rovėm grikius. Šalta, vaikel, nešliaũžk an žolytės. Šliauždamas rinku uogas. Rusai šliaužtè šliaũžė pry apkasų. Ir čiaužte čiaužė, ir šliaužte šliaužė, pakol priejo ant gaidžio dešrą.
šliaužtinaĩ.

3. lipti, sliuogti: Šliaũžti į medį. Karties įsikabinęs, gali šliaũžt žemyn: šiaudai nečiauš.

4. pamažu, nerangiai eiti, vilktis: Koja už kojos šliaũžia, laikraščius pasėmus. Kur dabar šliaužì negalėdama?! Kokia jau čia mano sveikata – šliaužiù guge pasremdamas. Dar jau i vėl šliaũža biškį žmogus. Piktuoju, o veizėk – i šliaũža pri vaikų. Šliaũšu miegoti, gana smaksoti. Popiet nusblandis, ir galėsma namo šliaũžt. I vė reikia darban šliaũžt. Pradėjo augt žolė, žiūrėk, jau ir šliaũžia vištų pulkas. Pradės visi katinai šliaũžti į tą trobą. Reikia šliaũžtie drauge gyvenime.
šliaužtinaĩ. šliaužtinõs. Davatkos čemerių: į bažnyčią šliaužtinaĩ šliauža, o ką ištaiso! Šliauža šliaužtinõs į kūtelę. bastytis: Numūse nestova, šliaũža kažna kur i šliaũža. Šliaũžia boba par pirkiom nuo ryto (nedirba) . Nieko tam miške nėra, ale tos karvės šliaũš.

5. ištisai, daug dirbti, triūsti: Seniejai ūkininkai pripratę šliaũžti – i šliaũža nu saulės lig saulės. Ana visur važiuos, ans daugiau šliaũžė numie. Senam i pritinka po numus šliaũžti – į darbus nebeini. A karvaitę, a kiaulę tu turi – dirbi, eini, šliaužì par kiaurą dieną. Šliaužiù i šliaužiù apie tas kiaules par dienų dienas. Nu ryto lig vakaro šliaužì šliaužì, o darbo nematyti. Šliaužiù šliaužiù visa purvina, o naudos nėr. Kiekvieną dienelę šliaužì i šliaužì aple tus gyvolius. prižiūrėti, slaugyti, rūpintis: Aple svetimą kas dykai šliaũš.

6. pamažu judėti į priekį. Tas trambajus šliaũža toms dratėms – septyni vagonai, cielas traukinys. vykti, važiuoti kur, lėtai judant: Šliaužiù kumeliūte par mišką, daboju – vilkas stovi. Šliaužiù namo, ko aš čia būsiu – nenoriu, išvažiuosiu. A su ragėms, a ten su kuo i šliaũš tad jau į tą bažnyčią. Pasikinkei derešį į šlajukus i šliaũžk.

7. čiuožti, slysti: Ragučių guoktai šliaũžia per sniegą. Dalgė šliaũžia per žolę, ir nieko anys nepadaro. Šliaũžk subine pakalniuo nuo kalno. Kiaulė ledu šliaužia, dantų neišdaužia. Dvi sukumpusios bobos keliu šliaužia.

8. slinkti: Morenos sluoksnius paliko prieš tai šliaužę žemyniniai ledynai. Aš prišoku pri lango – bačka ugnies šliaũža pakalniuo: lingu lingu i par tus krūmalius kiūst kiūst. Būdavo, kerti kultuvu par pėdą, tai net šliaũžia grūdai. Kietas dalgis kimba į sprandą, minkštas šliauža sprandu. Žeme šliaužė andarokas. | Saulė, prasijuokusi savo spinduliais, raižo šliaužiančio debesies skvernus. Nuo upės šliaužė rūkas. Šliaužia žeme didelis šešėlis. Jo žvilgsnis šliaužė ežero paviršium. Nesišliaũžia padalkos.

9. augant driektis, tįsti: Baltųjų dobilų stiebai šliaužia žeme ir į ją iš bamblių išleidžia plonas šakneles. Palei žemę šliaũžia [žolė]. Šliaũžia [braškių] ūsai par žemę. Šliaužiantỹsis vėdrynas. Šliaužiantysis prosnis.

10. eiti, slinkti. Taip ir šliaužė metų metai Dzidoriui Artojui. Pamažu šliaužė pavasaris.

11. pamažu, nepastebimai išsieikvoti, išsileisti: Oi pinigas šliaũžia!

12. vilkti, tempti (kojas): Senis, kojas žeme pagal šliauždamas, nuejo. Nekela [kojų] taip kaip reik, ale šliaũža valug žeme.

13. minti, trypti; letenti: Šliaũžti slenkstį. Šliaũža [viščiukai] po daržus, lesinė [ja],
kitas i pasipera. Šliaũža vaikai visur, aguonas skabo.
kẽliais šliaũš nors ir negalėdamas: Kẽliais šliaũš, o nueis.
kẽliais šliaũžti

1. pataikauti, keliaklupsčiauti: Priš ūkvedžius kẽliais šliaũžk, kol ką gauni.

2. labai norėti: Kitas kẽliais šliaužtinaĩ šliaũža pri butelio.

3. labai prašyti, maldauti: Kẽliais šliaũši, rankas bučiuosi – nedovenosu! Sako, kẽliais šliaušiù, kad tik jos sūnus neimt.
pilvù šliaũžti pataikauti: Nereikia pilvù šliaũžt.
apšliaũžti, -ia (àpšliaužia), àpšliaužė.

1. šliaužiant apsukti aplink, apropoti.

2. apeiti, apruošti, aptvarkyti: Jei vyras neturėjo laiko apžiūrėti ligonies ir vaikų, pasiprašė kokią bobelę, kuri visus apšliaužė. Jūs valkiojatės, o ana visus numus àpšliauža. Kol apsìšliauži, kol gali, neik į miestą pri vaikų, neik.

3. apdėvėti, apnešioti, aptrinti: Drabužis apšliaũžtas.
atšliaũžti, -ia (àtšliaužia), àtšliaužė.

1. šliaužiant priartėti, atropoti: Àtšliauža tas žaltys iš tolo, didžiausis, Dieve sergėk! Prūsoką [muša]. Ko čia atšliaužė bjaurybė!. Mokytam piningas àtšliauža be darbo.

2. ateiti keturpėsčiam, atrepečkoti: Šliaužte atšliaužiau kaip per karą fronte. Vienas repečkais pri jo àtšliaužė, o tas i pagydė.

3. pamažu, nerangiai ateiti, atsivilkti: Àtšliaužė meška. Atšliaũžęs gale kojų ir atsigula katinėlis. Àtšliauža i plepa niekus [senelė]. Vakar jisai àtšliaužė po pietų, o šiandie – kaži.

4. pamažu atvažiuoti, atslinkti. Jiedu laukia troleibuso, šis atšliaužia blizgėdamas nuplautais geltonais it olandiškas sūris šonais. atvykti, atvažiuoti: Pas jumis kelias toks blogas, kad su didžiausiu vargu tik atšliaužėm. Artinantis tai dienai, atšliaužė į Varnius pats vyskupas.

5. ateiti, atslinkti. Veizėk, ir atšliaũš žiema. Atšliaužė dvylikė. Oi kaip greitai senatvia àtšliauža, ne just nepajuntas.
įšliaũžti, -ia (į̃šliaužia), į̃šliaužė.

1. šliaužiant įlįsti, įropoti: Žaltys į̃šliaužė pirkion. Kiti žmonės matė, kad gyvatė įšliaužė ir padėjo gėlę prie vaiko.

2. įeiti keturpėsčiam, įrepečkoti: Tada merga paliko vėl merga ir dejuodama, led gyva inšliaužė pilvu klėtin ir atsigulė lovoj.

3. įsliuogti: Uosin nelengva įšliaũžti. Įšliaũžti į medžio viršūnę.

4. pamažu, tyliai įeiti: Nejučiomis, tarsi šešėlis, ji įšliaužė į mano butą. Bobos taip ir į̃šliauža ko sužinoti. Añšliaužė meška.

5. pamažu, tyliai įvažiuoti, įriedėti: Į jų kiemelį įšliaužė vienkinkis važiukas.

6. įkristi užsidirbus: Vis rublis į̃šliauža į kišenę, ne kremta iš kišenės.

7. įslinkti: Ledynai kelis kartus įšliaužė į Lietuvos teritoriją. Valties smaigalys įšliaužia į salelės meldus. Į kambarėlį įšliaužė sutemos.
iššliaũžti, -ia (ìššliaužia), ìššliaužė.

1. šliaužiant išlįsti, išropoti: Buvo pavasaris, ir žalčiai jau buvo iššliaužę iš savo žiemos būstinių. Ìššliauža vienas, antras žaltys, ajetau!

2. išlipti, išsiropšti: Ìššliaužiau iš lovos i verpiu.

3. tyliai, pamažu išeiti: Tik mėginau, ar galima iššliaužti nepastebėtam. Tu tylom iššliaužì, ir nė akių. Ji povaliai atsidarė duris ir iššliaužė laukan. Iššliaũšu kumet į mėlenes. | Ìššliaužė, išvaikščiojo visi [vaikai] – vieni palikom. Nematei, kap ji. ìššliaužė, išvažiav [o] iš žmogaus, ir nei sugaut negali, nei surast jau jos, ir gyvenk.

4. šliaužiant, čiaužiant išvažiuoti. Rogės iššliaužė pusnimis per kaimo vidurį ir dingo. išvykti, išvažiuoti (ppr. rogėmis): Ìššliaužė [su rogėmis] kermošiun.

5. išslysti, išsmukti: Nekokie linai – visi iššliaužė po bruktuve. Kaip vijūnas iššliaužė iš mano rankų, įsiliejo į šokančiųjų masę, dar pamojo ranka ir išnyko.

6. išslinkti: Iššliaužusi iš kalno dėžė. Tas eželis paėmęs šakę, drėbęs, kartą pakabinęs, ir visi mėšlai išeję iš tvartų, iššliaužę. Čia iš vieno tarpeklio, čia iš kito iššliaužia lietaus debesis ar drėgna migla.
nušliaũžti, -ia (nùšliaužia), nùšliaužė.

1. šliaužiant nuropoti, nurėplioti: Kad pasitaikis miške [gyvatė],
atkalbėsi [žodžius] – nušliaũžia, nekerta. Pasižiūrėjo pasikreipęs žaltys i nùšliaužė po tilto. Unguriai nepaprastai landūs, grioviais ir drėgnomis pievomis gali nušliaužti į toli esančius vandens telkinius.

2. nueiti keturpėsčiam, nurepečkoti: Sužeistasis dar pats šiaip taip nùšliaužė į perrišimo vietą.

3. nusliuogti: Apsikabink kojom aplink stiebą ir nušliaũžk žemyn. Nuo staigaus kalno jis nušliaužė bulimis. Pilvu nùšliaužiau nuo vežimo.

4. lėtai nueiti, nusivilkti: Pamažu gal kaip nušliaũšma. Ar aš kumet nušliaũšu pri daktaro, a ne – visai nepasivelku. Buvau Grybėnuos nušliaũžęs. Nusbodo gulėt, nùšliaužiau pasėdėt po langu.

5. nuvažiuoti: Sušoko į šlajelius ir nušliaužė. Nùšliaužei vakare briku ir kapok šieną. Vienu arkliuku nùšliauži – toks keliukas siauras buvo.

6. nučiuožti: Pasleidę pakraščiu ežero nùšliaužė net kiton pusėn.

7. nuslinkti, nuslysti žemyn: Ledynas nùšliaužė į tarpukalnę. Sniegas nušliaũžia nuo stogo. Kazlėkai nùšliaužė ir nùšliaužė – nereikia nė dantų.

8. pranykti, dingti: Ūmai nùšliaužė nuo mūsų veidų džiaugsmo šviesulėliai.

9. vaikščiojant numindyti, nulankstyti: Žąsys taip nušliauždavo žolę, taip nuteršdavo, kad pūdymuose likdavo juodas padas. Kur jau párejo žąsys, tat nùšliaužė vasarojus. Nùšliaužė vištos braškes. Gyvulių numinta, nùšliaužta – nėr ko pjaut. Buvau nuėjus šiandie į vaivoriukus – nušliaužtì, nubūti, nieko nebė [ra]. vaikščiojant nurinkti: Nū̃šliaužė vaikai, nuėdė uogas. Spanguolės nùšliaužtos – kas tau lauks, žiopsos. Par dvi dienis tuščios viešnios, [strazdų] nùšliaužtos. šliaužiojant nulyginti: Žemė [žalčių] nušliaužtà kaip voliuku.

10. šliaužiant nudirbti: Kokius daržus moterys nušliaũžia (nuravi) , baisu! | Kur aukščiau, nušliaũš (kombainas nupjaus) tas varpas, o palomiau i paliks.

11. dirbant privargti, nusiplūkti: Ji, per dieną nusišliaužusi, turėjo nakties laiku prie vaiko budėti. Nusišliaũžusi marti, leisk pamiegoti.

12. nudėvėti: Nùšliaužtas drabužis. Jau ir tą naująją suknelę nušliaužei!
akimìs nušliaũžti nužvelgti: Nùšliauža [vaikas] akim̃s visus, pažįsta tėvą.
pašliaũžti, -ia (pàšliaužia), pàšliaužė.

1. šliaužiant palįsti: Gyvatė pàšliaužė po kelmu.

2. kiek šliaužti, ropoti: Gyvatė pàšliaužė į šalį. Pašliaũžia pušele lig šakai, persikaria [gyvatė].

3. kiek paeiti repečkomis: Pašliaužė tarpvagiu kaip dvesiantis šuo. Pašliauždamõs ir žolę bepaėdė arklys.

4. paeiti kiek: Jis pàšliaužė, tartum nieko nežinąs.

5. galėti eiti: Jis vos pašliaũžia, ale nedejuo [ja]. Senoji dar pàšliaužia po trobą. Kur aš nubėgsu – koja už kojos bepàšliaužu.

6. kiek pavažiuoti: Štai traukinys sulėtino greitį, pašliaužė dar galiuką ir sustojo.

7. šliaužiant visai prisiartinti, privažiuoti: Dvejetas šlajų pašliaužė po trobelės durimis.

8. kiek pačiuožti: Rogutės pàšliaužė tolyn.

9. paslinkti, paslysti: Šautuvas pàšliaužė pagal sienos ir išvirto.

10. galėti kiek padirbti, patriūsti.
paršliaũžti, -ia (par̃šliaužia), par̃šliaužė.

1. šliaužiant, repečkojant sugrįžti: Teip sumušė, kad pilvu par̃šliaužė namo. Par̃šliaužė šlapias tokiu grioviu pas mumis į tą bunkerį.

2. iš lėto pareiti: Pasėdėsim, pakalbėsim i paršliaũšim namo. Jis par̃šliaužė nepastebėtas į savo kambarį. Paleidai [arklį] numo, i par̃šliauža su žambriu. Kaip vyruo patiks, jei pati par̃šliauža [įgėrusi] šešto [je] ryto.

3. šliaužiant ar iš lėto parvažiuoti, parvykti: Par̃šliaužė namo be tekinių. Vyskupas Abromas, įvairius reikalus Lietuvo [je] pabengęs, pradžio [je] 1627 m. pirmą sykį paršliaužė į Varnius.
péršliaužti.

1. perropoti: Jei šliužas peršliaužia žolę ir gyvuliai tą žolę suėda, tai jie serga ir dvesia.

2. repečkomis pereiti: Tyliai péršliaužė kliūčių ruožą. Mano sūnus par aslą jau paršliauža.

3. pamažu pereiti: Péršliaužė per rugius, palikdamas brydę. Kokis diedas péršliaužia su lazdele. Baisiai dar vikri boba, nors jau seniai per kapą metų peršliaužė. Per miestą tartum peršliaužė maras, visus žmones suguldė į kapus.

4. pervažiuoti: Kokis kelias: péršliaužia kas kur kiek. Páršliauši su akėčioms, ka motriškos ravės liuob, ka plėš. Po rozui péršliaužta [su akėčiom],
koks te darbas.

5. šliaužiant nudirbti: Daug vaikų, šliaužtè páršliauža (nuravi) daržus, bulbes – nerasi žolelės.

6. paviršutiniškai, nerūpestingai atlikti darbą.

7. dirbant nuvargti.
akimìs (žvilgsniù) péršliaužti. peržvelgti: Blausėjančiu žvilgsniu peršliaužia ištįsusius vyrų veidus ir sudrimba į kėdę.
prašliaũžti, -ia (pràšliaužia), pràšliaužė.

1. nušliaužti pro šalį: Žole pràšliaužė žaltys. Apačia papadės gyvatė pràšliaužė, šalta tik.

2. iš lėto praeiti pro šalį: Pràšliaužė kaip kiaulė su skambaleliu (nesisveikino) . Čia dar visai neseniai prašliaužė karas.

3. lėtai pravažiuoti pro šalį: Pro langus iš lėto prašliaužė sunkvežimis, prikrautas suolų, ir sustojo prie durų.

4. pervažiuoti: Kur mano tankas prašliauš, priešas tenai nealsuos.

5. šliaužiant nuslinkti: Pirmasis ledynas nulaižė visą pietryčių teritoriją, o antrajam pritrūko jėgų savo pirmtako vagomis prašliaužti. Nuo žemės pakeliamas kulnas, o pirštų galai prašliaužia grindimis. | Kur prašliaužia jos. šešėlis, ten žolė nustoja žėlus.

6. praeiti. Metas pràšliauža, i nė just nepajunti. Nors ir kaip ilgai šliaužė tos dienos, bet vis dėlto prašliaužė.

7. šliaužiant, važiuojant su kuo pravalyti, praminti: Pakinkė porą arklių, pràšliaužė biskiuką. Kelias prasìšliaužė, jau gal važiuoti vienininkais.
prišliaũžti, -ia (prìšliaužia), prìšliaužė.

1. šliaužiant prisiartinti, priropoti: Kaip tik vakaras, vakarienė valgyt – prišliaũžia [žaltys] prie vaikų ir laka kartu.

2. repečkomis prisiartinti: Tik tik prìšliaužiau žemvilka. Prìšliaužiau kūgį ir guliu pas jį. Pargriuvus prišliaũžia an slenksčio, tada vos ne vos atsikelia. Prišliaužė prie stačios uolos papėdės ir atsistojo. Jis. norėjo pilvu prišliaužęs tą duonos bulkelę pasiimti.

3. daug prisirinkti, prieiti: O čia, žiūrėk tik, kiek žmonių prišliaužė! | Nebuvo vakar anų. prišliaũžę.

4. pamažu prieiti, prislinkti: Nejučiomis prìšliaužėme prie durų. pamažu prisisukti, prilįsti: Tamošienė mokėjo prišliaužti.

5. lėtai privažiuoti: Automobilis gražiai prišliaužia prie darželio tvoros ir sustoja klevo pavėsyje. Kiek laiko pavažiavę prišliaužė Kurpienės lūšną. Taip tyliai tos mašinikės prìšliauža, ir neišgirsi.

6. pavirš papurenti, palyginti: Akėčiom prišliaũžia po porai kartų, pusė grūdų liko viršuj.

7. prišnerkšti, prišlemšti, prišiukšlinti: Kamara buvo verdama, dėl to prišliaužta. | Šautuvas ilgainiuo šratų prỹšliauža, reik išslydinti.

8. prisigerti, pasigerti: Gėrę abudu, susisėdę į griovį, ale i prisišliaũžę. Pryš korimos da prisišliaũžęs gerai.
sušliaũžti, -ia (sùšliaužia), sùšliaužė

1. šliaužiant susirinkti, suropoti: Iš netolimų miškų į tvartus sušliauždavo žalčiai.

2. pamažu sueiti: Visi pavargę sùšliaužė į trobą.

3. šliaužiant suvirsti, nuslinkti: Reiks žemes nuo šlaitų sukilot tolyn, o jeigu ne – sušliaũš vėl atgal.

4. suvilkti, sutraukti: Ūkininko sūnus ekės ir ans nekelno [ja] ekėčių, sùšliauža tus varpučius. Nu tad aš ekėju, nu kaip jau susìšliauža [žolės],
pakelu jau.

5. apgraibom ką padaryti: Biškį žoles sùšliaužiau (apravėjau), i anos neauga.

6. vaikščiojant sutrempti, suguldyti: Žiūrėk, kaip žąsys sùšliaužė avižas. [Senelis] ropoja par žolę, tik žolę sušliaũžia.

7. sutrypti, sumindžioti (kelią, taką): Kruvinai takas sutryptas, sušliaužtas.

8. sudėvėti, sunešioti: Ta jos suknelė suvalkiota, sušliaužtà – bjauru žiūrėt.
užšliaũžti, -ia (ùžšliaužia), ùžšliaužė.

1. šliaužiant užeiti už ko.

2. šliaužiant užlipti ant ko.

3. pamažu, sunkiai užeiti už ko ar ant ko. užlipti, užkopti ant ko: Vienas tiktai karalio sūnus tegalėjo ant to kalno užšliaũžti.

4. ateiti kariaujant, užeiti, okupuoti: Kap tik atvažiavau, ir vokietys žùšliaužė.

5. užplaukti ant ko: Ledlaužis užšliaužia priešakiu ant ledo ir savo sunkumu jį sulaužo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>šliaũžti, </b>-ia, -ė, <br/>1. <span class="explanation">rėplioti, ropoti paviršium: </span> O žaltys didžiausias šliaužia pro duris. Skersai takiuką šliaũžia in sąsparą [gyvatė]. Aš pažiūru, ta mun sau čia gyvatikė jau par rankas bešliaužantì. Ropoja kirmėlės par žagarais, šliaũžia. Kas šliaužia ant žemės. <br/>2. <span class="explanation">eiti keturpėsčiam, repečkoti: </span> Katytė pradėjo šliaužti, vilkdama žeme savo kūnelį. Katė šliaũžia, šliaũžia, eina plozu, voliojas – buria lietų. Dieną vilkai ir šliaũžia pas avis an pilvo, kai šuva. Lapė ant svočią eidama, eidama, su ilga uodega šliauždama, šliauždama. Tuoj numetęs nuo galvos kepurę, atsigulė ant pilvo ir šliaužia kepurės pasiimtų. Keliaklupsčiais šliaũžti. Žemė išpijusi, negali keliais šliaužti, kasėjoms reikia pasilenkus rinkti. Šliaũžėm anta kulnų <span class="explanation"> (kẽlių), </span> rovėm grikius. Šalta, vaikel, nešliaũžk an žolytės. Šliauždamas rinku uogas. Rusai šliaužtè šliaũžė pry apkasų. Ir čiaužte čiaužė, ir šliaužte šliaužė, pakol priejo ant gaidžio dešrą. <br/><b>šliaužtinaĩ</b></b>. <br/>3. <span class="explanation">lipti, sliuogti: </span> Šliaũžti į medį. Karties įsikabinęs, gali šliaũžt žemyn: šiaudai nečiauš. <br/>4. <span class="explanation">pamažu, nerangiai eiti, vilktis: </span> Koja už kojos šliaũžia, laikraščius pasėmus. Kur dabar šliaužì negalėdama?! Kokia jau čia mano sveikata – šliaužiù guge pasremdamas. Dar jau i vėl šliaũža biškį žmogus. Piktuoju, o veizėk – i šliaũža pri vaikų. Šliaũšu miegoti, gana smaksoti. Popiet nusblandis, ir galėsma namo šliaũžt. I vė reikia darban šliaũžt. Pradėjo augt žolė, žiūrėk, jau ir šliaũžia vištų pulkas. Pradės visi katinai šliaũžti į tą trobą. Reikia šliaũžtie drauge gyvenime. <br/><b>šliaužtinaĩ</b></b>. šliaužtinõs. Davatkos čemerių: į bažnyčią šliaužtinaĩ šliauža, o ką ištaiso! Šliauža šliaužtinõs į kūtelę. <span class="explanation">bastytis: </span> Numūse nestova, šliaũža kažna kur i šliaũža. Šliaũžia boba par pirkiom nuo ryto <span class="explanation"> (nedirba) </span>. Nieko tam miške nėra, ale tos karvės šliaũš. <br/>5. <span class="explanation">ištisai, daug dirbti, triūsti: </span> Seniejai ūkininkai pripratę šliaũžti – i šliaũža nu saulės lig saulės. Ana visur važiuos, ans daugiau šliaũžė numie. Senam i pritinka po numus šliaũžti – į darbus nebeini. A karvaitę, a kiaulę tu turi – dirbi, eini, šliaužì par kiaurą dieną. Šliaužiù i šliaužiù apie tas kiaules par dienų dienas. Nu ryto lig vakaro šliaužì šliaužì, o darbo nematyti. Šliaužiù šliaužiù visa purvina, o naudos nėr. Kiekvieną dienelę šliaužì i šliaužì aple tus gyvolius. <span class="explanation">prižiūrėti, slaugyti, rūpintis: </span> Aple svetimą kas dykai šliaũš. <br/>6. <span class="explanation">pamažu judėti į priekį</span>. Tas trambajus šliaũža toms dratėms – septyni vagonai, cielas traukinys. <span class="explanation">vykti, važiuoti kur, lėtai judant: </span> Šliaužiù kumeliūte par mišką, daboju – vilkas stovi. Šliaužiù namo, ko aš čia būsiu – nenoriu, išvažiuosiu. A su ragėms, a ten su kuo i šliaũš tad jau į tą bažnyčią. Pasikinkei derešį į šlajukus i šliaũžk. <br/>7. <span class="explanation">čiuožti, slysti: </span> Ragučių guoktai šliaũžia per sniegą. Dalgė šliaũžia per žolę, ir nieko anys nepadaro. Šliaũžk subine pakalniuo nuo kalno. Kiaulė ledu šliaužia, dantų neišdaužia. Dvi sukumpusios bobos keliu šliaužia. <br/>8. <span class="explanation">slinkti: </span> Morenos sluoksnius paliko prieš tai šliaužę žemyniniai ledynai. Aš prišoku pri lango – bačka ugnies šliaũža pakalniuo: lingu lingu i par tus krūmalius kiūst kiūst. Būdavo, kerti kultuvu par pėdą, tai net šliaũžia grūdai. Kietas dalgis kimba į sprandą, minkštas šliauža sprandu. Žeme šliaužė andarokas. | Saulė, prasijuokusi savo spinduliais, raižo šliaužiančio debesies skvernus. Nuo upės šliaužė rūkas. Šliaužia žeme didelis šešėlis. Jo žvilgsnis šliaužė ežero paviršium. Nesišliaũžia padalkos. <br/>9. <span class="explanation">augant driektis, tįsti: </span> Baltųjų dobilų stiebai šliaužia žeme ir į ją iš bamblių išleidžia plonas šakneles. Palei žemę šliaũžia [žolė]. Šliaũžia [braškių] ūsai par žemę. Šliaužiantỹsis vėdrynas. Šliaužiantysis prosnis. <br/>10. <span class="explanation">eiti, slinkti</span>. Taip ir šliaužė metų metai Dzidoriui Artojui. Pamažu šliaužė pavasaris. <br/>11. <span class="explanation">pamažu, nepastebimai išsieikvoti, išsileisti: </span> Oi pinigas šliaũžia! <br/>12. <span class="explanation">vilkti, tempti (kojas): </span> Senis, kojas žeme pagal šliauždamas, nuejo. Nekela [kojų] taip kaip reik, ale šliaũža valug žeme. <br/>13. <span class="explanation">minti, trypti; letenti: </span> Šliaũžti slenkstį. Šliaũža [viščiukai] po daržus, lesinė [ja], kitas i pasipera. Šliaũža vaikai visur, aguonas skabo. <br/><b> kẽliais šliaũš</b> <span class="explanation">nors ir negalėdamas: </span> Kẽliais šliaũš, o nueis. <br/><b>kẽliais šliaũžti</b><br/>1. <span class="explanation">pataikauti, keliaklupsčiauti: </span> Priš ūkvedžius kẽliais šliaũžk, kol ką gauni. <br/>2. <span class="explanation">labai norėti: </span> Kitas kẽliais šliaužtinaĩ šliaũža pri butelio. <br/>3. <span class="explanation">labai prašyti, maldauti: </span> Kẽliais šliaũši, rankas bučiuosi – nedovenosu! Sako, kẽliais šliaušiù, kad tik jos sūnus neimt. <br/><b>pilvù šliaũžti</b> <span class="explanation">pataikauti: </span> Nereikia pilvù šliaũžt. <br/><b>apšliaũžti, </b>-ia (àpšliaužia), àpšliaužė. <br/>1. <span class="explanation">šliaužiant apsukti aplink, apropoti. </span> <br/>2. <span class="explanation">apeiti, apruošti, aptvarkyti: </span> Jei vyras neturėjo laiko apžiūrėti ligonies ir vaikų, pasiprašė kokią bobelę, kuri visus apšliaužė. Jūs valkiojatės, o ana visus numus àpšliauža. Kol apsìšliauži, kol gali, neik į miestą pri vaikų, neik. <br/>3. <span class="explanation">apdėvėti, apnešioti, aptrinti: </span> Drabužis apšliaũžtas. <br/><b>atšliaũžti, </b>-ia (àtšliaužia), àtšliaužė. <br/>1. <span class="explanation">šliaužiant priartėti, atropoti: </span> Àtšliauža tas žaltys iš tolo, didžiausis, Dieve sergėk! Prūsoką [muša]. Ko čia atšliaužė bjaurybė!. Mokytam piningas àtšliauža be darbo. <br/>2. <span class="explanation">ateiti keturpėsčiam, atrepečkoti: </span> Šliaužte atšliaužiau kaip per karą fronte. Vienas repečkais pri jo àtšliaužė, o tas i pagydė. <br/>3. <span class="explanation">pamažu, nerangiai ateiti, atsivilkti: </span> Àtšliaužė meška. Atšliaũžęs gale kojų ir atsigula katinėlis. Àtšliauža i plepa niekus [senelė]. Vakar jisai àtšliaužė po pietų, o šiandie – kaži. <br/>4. <span class="explanation">pamažu atvažiuoti, atslinkti</span>. Jiedu laukia troleibuso, šis atšliaužia blizgėdamas nuplautais geltonais it olandiškas sūris šonais. <span class="explanation">atvykti, atvažiuoti: </span> Pas jumis kelias toks blogas, kad su didžiausiu vargu tik atšliaužėm. Artinantis tai dienai, atšliaužė į Varnius pats vyskupas. <br/>5. <span class="explanation">ateiti, atslinkti</span>. Veizėk, ir atšliaũš žiema. Atšliaužė dvylikė. Oi kaip greitai senatvia àtšliauža, ne just nepajuntas. <br/><b>įšliaũžti, </b>-ia (į̃šliaužia), į̃šliaužė. <br/>1. <span class="explanation">šliaužiant įlįsti, įropoti: </span> Žaltys į̃šliaužė pirkion. Kiti žmonės matė, kad gyvatė įšliaužė ir padėjo gėlę prie vaiko. <br/>2. <span class="explanation">įeiti keturpėsčiam, įrepečkoti: </span> Tada merga paliko vėl merga ir dejuodama, led gyva inšliaužė pilvu klėtin ir atsigulė lovoj. <br/>3. <span class="explanation">įsliuogti: </span> Uosin nelengva įšliaũžti. Įšliaũžti į medžio viršūnę. <br/>4. <span class="explanation">pamažu, tyliai įeiti: </span> Nejučiomis, tarsi šešėlis, ji įšliaužė į mano butą. Bobos taip ir į̃šliauža ko sužinoti. Añšliaužė meška. <br/>5. <span class="explanation">pamažu, tyliai įvažiuoti, įriedėti: </span> Į jų kiemelį įšliaužė vienkinkis važiukas. <br/>6. <span class="explanation">įkristi užsidirbus: </span> Vis rublis į̃šliauža į kišenę, ne kremta iš kišenės. <br/>7. <span class="explanation">įslinkti: </span> Ledynai kelis kartus įšliaužė į Lietuvos teritoriją. Valties smaigalys įšliaužia į salelės meldus. Į kambarėlį įšliaužė sutemos. <br/><b>iššliaũžti, </b>-ia (ìššliaužia), ìššliaužė. <br/>1. <span class="explanation">šliaužiant išlįsti, išropoti: </span> Buvo pavasaris, ir žalčiai jau buvo iššliaužę iš savo žiemos būstinių. Ìššliauža vienas, antras žaltys, ajetau! <br/>2. <span class="explanation">išlipti, išsiropšti: </span> Ìššliaužiau iš lovos i verpiu. <br/>3. <span class="explanation">tyliai, pamažu išeiti: </span> Tik mėginau, ar galima iššliaužti nepastebėtam. Tu tylom iššliaužì, ir nė akių. Ji povaliai atsidarė duris ir iššliaužė laukan. Iššliaũšu kumet į mėlenes. | Ìššliaužė, išvaikščiojo visi [vaikai] – vieni palikom. Nematei, kap ji. ìššliaužė, išvažiav [o] iš žmogaus, ir nei sugaut negali, nei surast jau jos, ir gyvenk. <br/>4. <span class="explanation">šliaužiant, čiaužiant išvažiuoti</span>. Rogės iššliaužė pusnimis per kaimo vidurį ir dingo. <span class="explanation">išvykti, išvažiuoti (ppr. rogėmis): </span> Ìššliaužė [su rogėmis] kermošiun. <br/>5. <span class="explanation">išslysti, išsmukti: </span> Nekokie linai – visi iššliaužė po bruktuve. Kaip vijūnas iššliaužė iš mano rankų, įsiliejo į šokančiųjų masę, dar pamojo ranka ir išnyko. <br/>6. <span class="explanation">išslinkti: </span> Iššliaužusi iš kalno dėžė. Tas eželis paėmęs šakę, drėbęs, kartą pakabinęs, ir visi mėšlai išeję iš tvartų, iššliaužę. Čia iš vieno tarpeklio, čia iš kito iššliaužia lietaus debesis ar drėgna migla. <br/><b>nušliaũžti, </b>-ia (nùšliaužia), nùšliaužė. <br/>1. <span class="explanation">šliaužiant nuropoti, nurėplioti: </span> Kad pasitaikis miške [gyvatė], atkalbėsi [žodžius] – nušliaũžia, nekerta. Pasižiūrėjo pasikreipęs žaltys i nùšliaužė po tilto. Unguriai nepaprastai landūs, grioviais ir drėgnomis pievomis gali nušliaužti į toli esančius vandens telkinius. <br/>2. <span class="explanation">nueiti keturpėsčiam, nurepečkoti: </span> Sužeistasis dar pats šiaip taip nùšliaužė į perrišimo vietą. <br/>3. <span class="explanation">nusliuogti: </span> Apsikabink kojom aplink stiebą ir nušliaũžk žemyn. Nuo staigaus kalno jis nušliaužė bulimis. Pilvu nùšliaužiau nuo vežimo. <br/>4. <span class="explanation">lėtai nueiti, nusivilkti: </span> Pamažu gal kaip nušliaũšma. Ar aš kumet nušliaũšu pri daktaro, a ne – visai nepasivelku. Buvau Grybėnuos nušliaũžęs. Nusbodo gulėt, nùšliaužiau pasėdėt po langu. <br/>5. <span class="explanation">nuvažiuoti: </span> Sušoko į šlajelius ir nušliaužė. Nùšliaužei vakare briku ir kapok šieną. Vienu arkliuku nùšliauži – toks keliukas siauras buvo. <br/>6. <span class="explanation">nučiuožti: </span> Pasleidę pakraščiu ežero nùšliaužė net kiton pusėn. <br/>7. <span class="explanation">nuslinkti, nuslysti žemyn: </span> Ledynas nùšliaužė į tarpukalnę. Sniegas nušliaũžia nuo stogo. Kazlėkai nùšliaužė ir nùšliaužė – nereikia nė dantų. <br/>8. <span class="explanation">pranykti, dingti: </span> Ūmai nùšliaužė nuo mūsų veidų džiaugsmo šviesulėliai. <br/>9. <span class="explanation">vaikščiojant numindyti, nulankstyti: </span> Žąsys taip nušliauždavo žolę, taip nuteršdavo, kad pūdymuose likdavo juodas padas. Kur jau párejo žąsys, tat nùšliaužė vasarojus. Nùšliaužė vištos braškes. Gyvulių numinta, nùšliaužta – nėr ko pjaut. Buvau nuėjus šiandie į vaivoriukus – nušliaužtì, nubūti, nieko nebė [ra]. <span class="explanation">vaikščiojant nurinkti: </span> Nū̃šliaužė vaikai, nuėdė uogas. Spanguolės nùšliaužtos – kas tau lauks, žiopsos. Par dvi dienis tuščios viešnios, [strazdų] nùšliaužtos. <span class="explanation">šliaužiojant nulyginti: </span> Žemė [žalčių] nušliaužtà kaip voliuku. <br/>10. <span class="explanation">šliaužiant nudirbti: </span> </span> Kokius daržus moterys nušliaũžia <span class="explanation"> (nuravi) </span>, </span> baisu! | Kur aukščiau, nušliaũš <span class="explanation"> (kombainas nupjaus) </span> tas varpas, o palomiau i paliks. <br/>11. <span class="explanation">dirbant privargti, nusiplūkti: </span> Ji, per dieną nusišliaužusi, turėjo nakties laiku prie vaiko budėti. Nusišliaũžusi marti, leisk pamiegoti. <br/>12. <span class="explanation">nudėvėti: </span> Nùšliaužtas drabužis. Jau ir tą naująją suknelę nušliaužei! <br/><b> akimìs nušliaũžti</b> <span class="explanation">nužvelgti: </span> Nùšliauža [vaikas] akim̃s visus, pažįsta tėvą. <br/><b>pašliaũžti, </b>-ia (pàšliaužia), pàšliaužė. <br/>1. <span class="explanation">šliaužiant palįsti: </span> Gyvatė pàšliaužė po kelmu. <br/>2. <span class="explanation">kiek šliaužti, ropoti: </span> Gyvatė pàšliaužė į šalį. Pašliaũžia pušele lig šakai, persikaria [gyvatė]. <br/>3. <span class="explanation">kiek paeiti repečkomis: </span> Pašliaužė tarpvagiu kaip dvesiantis šuo. Pašliauždamõs ir žolę bepaėdė arklys. <br/>4. <span class="explanation">paeiti kiek: </span> Jis pàšliaužė, tartum nieko nežinąs. <br/>5. <span class="explanation">galėti eiti: </span> Jis vos pašliaũžia, ale nedejuo [ja]. Senoji dar pàšliaužia po trobą. Kur aš nubėgsu – koja už kojos bepàšliaužu. <br/>6. <span class="explanation">kiek pavažiuoti: </span> Štai traukinys sulėtino greitį, pašliaužė dar galiuką ir sustojo. <br/>7. <span class="explanation">šliaužiant visai prisiartinti, privažiuoti: </span> Dvejetas šlajų pašliaužė po trobelės durimis. <br/>8. <span class="explanation">kiek pačiuožti: </span> Rogutės pàšliaužė tolyn. <br/>9. <span class="explanation">paslinkti, paslysti: </span> Šautuvas pàšliaužė pagal sienos ir išvirto. <br/>10. <span class="explanation">galėti kiek padirbti, patriūsti. </span> <br/><b>paršliaũžti, </b>-ia (par̃šliaužia), par̃šliaužė. <br/>1. <span class="explanation">šliaužiant, repečkojant sugrįžti: </span> Teip sumušė, kad pilvu par̃šliaužė namo. Par̃šliaužė šlapias tokiu grioviu pas mumis į tą bunkerį. <br/>2. <span class="explanation">iš lėto pareiti: </span> Pasėdėsim, pakalbėsim i paršliaũšim namo. Jis par̃šliaužė nepastebėtas į savo kambarį. Paleidai [arklį] numo, i par̃šliauža su žambriu. Kaip vyruo patiks, jei pati par̃šliauža [įgėrusi] šešto [je] ryto. <br/>3. <span class="explanation">šliaužiant ar iš lėto parvažiuoti, parvykti: </span> Par̃šliaužė namo be tekinių. Vyskupas Abromas, įvairius reikalus Lietuvo [je] pabengęs, pradžio [je] 1627 m. pirmą sykį paršliaužė į Varnius. <br/><b>péršliaužti</b>. <br/>1. <span class="explanation">perropoti: </span> Jei šliužas peršliaužia žolę ir gyvuliai tą žolę suėda, tai jie serga ir dvesia. <br/>2. <span class="explanation">repečkomis pereiti: </span> Tyliai péršliaužė kliūčių ruožą. Mano sūnus par aslą jau paršliauža. <br/>3. <span class="explanation">pamažu pereiti: </span> Péršliaužė per rugius, palikdamas brydę. Kokis diedas péršliaužia su lazdele. Baisiai dar vikri boba, nors jau seniai per kapą metų peršliaužė. Per miestą tartum peršliaužė maras, visus žmones suguldė į kapus. <br/>4. <span class="explanation">pervažiuoti: </span> </span> Kokis kelias: péršliaužia kas kur kiek. Páršliauši su akėčioms, ka motriškos ravės liuob, ka plėš. Po rozui péršliaužta [su akėčiom], koks te darbas. <br/>5. <span class="explanation">šliaužiant nudirbti: </span> </span> Daug vaikų, šliaužtè páršliauža <span class="explanation"> (nuravi) </span> daržus, bulbes – nerasi žolelės. <br/>6. <span class="explanation">paviršutiniškai, nerūpestingai atlikti darbą. </span> <br/>7. <span class="explanation">dirbant nuvargti. </span> <br/><b> akimìs (žvilgsniù) péršliaužti</b>. <span class="explanation">peržvelgti: </span> Blausėjančiu žvilgsniu peršliaužia ištįsusius vyrų veidus ir sudrimba į kėdę. <br/><b>prašliaũžti, </b>-ia (pràšliaužia), pràšliaužė. <br/>1. <span class="explanation">nušliaužti pro šalį: </span> Žole pràšliaužė žaltys. Apačia papadės gyvatė pràšliaužė, šalta tik. <br/>2. <span class="explanation">iš lėto praeiti pro šalį: </span> Pràšliaužė kaip kiaulė su skambaleliu <span class="explanation"> (nesisveikino) </span>. Čia dar visai neseniai prašliaužė karas. <br/>3. <span class="explanation">lėtai pravažiuoti pro šalį: </span> Pro langus iš lėto prašliaužė sunkvežimis, prikrautas suolų, ir sustojo prie durų. <br/>4. <span class="explanation">pervažiuoti: </span> </span> Kur mano tankas prašliauš, priešas tenai nealsuos. <br/>5. <span class="explanation">šliaužiant nuslinkti: </span> Pirmasis ledynas nulaižė visą pietryčių teritoriją, o antrajam pritrūko jėgų savo pirmtako vagomis prašliaužti. Nuo žemės pakeliamas kulnas, o pirštų galai prašliaužia grindimis. | Kur prašliaužia jos. šešėlis, ten žolė nustoja žėlus. <br/>6. <span class="explanation">praeiti</span>. Metas pràšliauža, i nė just nepajunti. Nors ir kaip ilgai šliaužė tos dienos, bet vis dėlto prašliaužė. <br/>7. <span class="explanation">šliaužiant, važiuojant su kuo pravalyti, praminti: </span> Pakinkė porą arklių, pràšliaužė biskiuką. Kelias prasìšliaužė, jau gal važiuoti vienininkais. <br/><b>prišliaũžti, </b>-ia (prìšliaužia), prìšliaužė. <br/>1. <span class="explanation">šliaužiant prisiartinti, priropoti: </span> Kaip tik vakaras, vakarienė valgyt – prišliaũžia [žaltys] prie vaikų ir laka kartu. <br/>2. <span class="explanation">repečkomis prisiartinti: </span> Tik tik prìšliaužiau žemvilka. Prìšliaužiau kūgį ir guliu pas jį. Pargriuvus prišliaũžia an slenksčio, tada vos ne vos atsikelia. Prišliaužė prie stačios uolos papėdės ir atsistojo. Jis. norėjo pilvu prišliaužęs tą duonos bulkelę pasiimti. <br/>3. <span class="explanation">daug prisirinkti, prieiti: </span> O čia, žiūrėk tik, kiek žmonių prišliaužė! | Nebuvo vakar anų. prišliaũžę. <br/>4. <span class="explanation">pamažu prieiti, prislinkti: </span> Nejučiomis prìšliaužėme prie durų. <span class="explanation">pamažu prisisukti, prilįsti: </span> Tamošienė mokėjo prišliaužti. <br/>5. <span class="explanation">lėtai privažiuoti: </span> Automobilis gražiai prišliaužia prie darželio tvoros ir sustoja klevo pavėsyje. Kiek laiko pavažiavę prišliaužė Kurpienės lūšną. Taip tyliai tos mašinikės prìšliauža, ir neišgirsi. <br/>6. <span class="explanation">pavirš papurenti, palyginti: </span> Akėčiom prišliaũžia po porai kartų, pusė grūdų liko viršuj. <br/>7. <span class="explanation">prišnerkšti, prišlemšti, prišiukšlinti: </span> Kamara buvo verdama, dėl to prišliaužta. | Šautuvas ilgainiuo šratų prỹšliauža, reik išslydinti. <br/>8. <span class="explanation">prisigerti, pasigerti: </span> Gėrę abudu, susisėdę į griovį, ale i prisišliaũžę. Pryš korimos da prisišliaũžęs gerai. <br/><b>sušliaũžti, </b>-ia (sùšliaužia), sùšliaužė<br/>1. <span class="explanation">šliaužiant susirinkti, suropoti: </span> Iš netolimų miškų į tvartus sušliauždavo žalčiai. <br/>2. <span class="explanation">pamažu sueiti: </span> Visi pavargę sùšliaužė į trobą. <br/>3. <span class="explanation">šliaužiant suvirsti, nuslinkti: </span> Reiks žemes nuo šlaitų sukilot tolyn, o jeigu ne – sušliaũš vėl atgal. <br/>4. <span class="explanation">suvilkti, sutraukti: </span> Ūkininko sūnus ekės ir ans nekelno [ja] ekėčių, sùšliauža tus varpučius. Nu tad aš ekėju, nu kaip jau susìšliauža [žolės], pakelu jau. <br/>5. <span class="explanation">apgraibom ką padaryti: </span> Biškį žoles sùšliaužiau <span class="explanation"> (apravėjau), </span> i anos neauga. <br/>6. <span class="explanation">vaikščiojant sutrempti, suguldyti: </span> Žiūrėk, kaip žąsys sùšliaužė avižas. [Senelis] ropoja par žolę, tik žolę sušliaũžia. <br/>7. <span class="explanation">sutrypti, sumindžioti (kelią, taką): </span> Kruvinai takas sutryptas, sušliaužtas. <br/>8. <span class="explanation">sudėvėti, sunešioti: </span> Ta jos suknelė suvalkiota, sušliaužtà – bjauru žiūrėt. <br/><b>užšliaũžti, </b>-ia (ùžšliaužia), ùžšliaužė. <br/>1. <span class="explanation">šliaužiant užeiti už ko. </span> <br/>2. <span class="explanation">šliaužiant užlipti ant ko. </span> <br/>3. <span class="explanation">pamažu, sunkiai užeiti už ko ar ant ko. </span> <span class="explanation">užlipti, užkopti ant ko: </span> Vienas tiktai karalio sūnus tegalėjo ant to kalno užšliaũžti. <br/>4. <span class="explanation">ateiti kariaujant, užeiti, okupuoti: </span> Kap tik atvažiavau, ir vokietys žùšliaužė. <br/>5. <span class="explanation">užplaukti ant ko: </span> Ledlaužis užšliaužia priešakiu ant ledo ir savo sunkumu jį sulaužo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.