šliñti, šlìna (šlẽna), šlỹnė (šlìnė, šlìno)
1. šlyti
1. Siena jau šlìnas.
2. šlyti
3. Nesišliñk: nestiprai turis, nukrisi. Šlenúos.
3. vengti, išsisukinėti: Baisus tinginys: teip šlìnas nuo darbo, teip šlìnas!
atšliñti, àtšlina, atšlỹnė (àtšlinė)
1. atšlyti
3. Atsišliñk in sieną. Ar ne stipriau bus turėt sienos atsišlỹnus? I vė lažion atsišlynė.
2. atšlieti 3: Reikia kokiuo paspirku atšliñt bolika, ba labai supuvus. Tik viena koja atsistoju, o kita tik atsìšlinu.
nusišliñti, nusìšlina, nusišlỹnė išvengti, išsisukti: Dirbs tau! Tik ir žiūrės kur nusišliñt!
pašliñti, pàšlina, pašlỹnė (pàšlinė)
1. pašlyti
2. Pasišliñk an sieną, kad nenugriūtum.
2. pakišti, duoti ko, norint įsiteikti, palenkti.
3. pasakyti ką piktai, nemaloniai, pamauti, uždrėbti: Kai anas man pàšlinė, tai neturėjau kur akių dėt.
prišliñti, prìšlina, prišlỹnė (prìšlinė). prišlieti 1: Akėčias prišlink prie sienos. Prisìšliniau prie tvoros ir nuvirtau apsnūdęs su visa tvora. Susėdova. Arti arti. Paskum dar artėliau prisišlinėva.
sušliñti, sùšlina, sušlỹnė (sùšlinė). sušlieti 3: Koks čia pečius – bet tik sùšlintas. Be vyro da vieną vaiką sùšlinė (susigriebė, įsitaisė) . Nusipirko truputį žemelės ir susìšlinė molio trobelę.
užšliñti, ùžšlina, užšlỹnė (ùžšlinė)
1. užsiremti: Kur tu užsìšlinei – nuburbėsi!
2. užšlieti
1. Ažsiglausk, ažsišliñk nuošalyj.
3. nemandagiai pasakyti, užvažiuoti, uždrėbti: Kad jau vaikai nebijo tėvam ažušliñt, tai jau paskutinis galas!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.