šliurpsė́ti, šliùrpsi (šliùrpsia), -ė́jo. šliùrpsėti, -i, -ėjo.
1. su garsu srėbčioti, šlerpsėti: Šliurpsi putrą, kad srėbdamas traukia į save. Valgyk gražiai, nešliurpsė́k.
2. išduoti čiurkšėjimo garsą, žliugsėti, šliuksėti: Prisigėrė [v] andenio tarpupadėn, tai dabar ir šliùrpsia. Statybos aikštelėse vanduo šliurpsi. Šliurpsėjo purvas po arklio kojomis. Vanduo varvėjo ant žemės ir šliurpsėjo batuose.
3. verkšlenti: Ko tu šliurpsi, t. y. verki. Ji susigraudino ir ėmė šliurpsėt. Ar nepaliausi šliùrpsėjus?! Tai ko da šliùrpsi į kampą įsilindęs! Moterys verkia, šliurpsi, dūsauja.
4. su garsu, lūpomis čiaupsint rūkyti (pypkę), papsėti: Senis sėdėjo palenkęs galvą ir piktai šliurpsėjo pypkę.
atšliurpsė́ti. ateiti su šliurpsinčiu, įmirkusiu apavu: Tai tu čia atšliùrpsi?
pašliurpsė́ti. kiek šliurpsėti, patraukyti nosimi.
sušliurpsė́ti. sušniurkšti (nosimi): Ji sušliurpsėjo nosiuke.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.