šniukšė́ti, šniùkši, -ė́jo. šniurkšėti:
1. Et, čia šniukši šniukši, neduoda nė ramybės su tuo savo šniukšėjimu. Onytė giliai susimąsčiusi šniukšėjo nosimi ir braukė nuo skruostų ašaras.
2. Vaikas pasikūkčiodamas verkia, šniùkši. Kad jis gi nerauda, biškį šniùkši. Eik greičiau gultų nešniukšėjęs! Moters, gailingai šniukšėdamos, užsidengė veidus priekaiščiais.
3. uostinėti: Kiaulės šniùkši.
atšniukšė́ti, àtšniukši, -ė́jo. ateiti pukšint: Ežys atàšniukši.
sušniukšė́ti, sùšniukši, -ė́jo. sušniurkšėti: Ji sušniukšėjo nosimi, pabučiavo jį į galvą, į petį ir kukčiodama išėjo iš klėties.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.