atsotinti
sótinti (-yti), -ina, -ino.
1. daryti sotų, pavalgiusį, maitinti iki soties: Sótink, kol prisotinsi juosius. Ak, kaip girdavo sótinti bernai gaspadorių! Ar gal tau mano duonelė apkarto, pavilgas nebesotina? Mitina ir sótina mus šitas viešpatis malonusis. Visad juos sotino anais mielais penukšlais savo. Nedrūtinąs, nesotinąs penukšlas. Štai mumus rodžia paukščius dangaus, jog nesėja, nei pjauja, o tačiau juos sotina. Peržegnok mus …, sotink, girdyk tavo žodžiu. Savo malone sotink. Aš tave sotysu ilgu gyvenimu. Dangujęji duona žodžio Dievo, mus kiek dienos sotinantyji. Idant žodžiu šventu tavo dūšias sotintumbim. Sótink Dieve valgančius! Sótyk Dieve, kas valgot! Sótink Dieve! – Dėkui! Prašom, ir tamsta pasisotink. Sėskitės ir sótinkitės. [Vilkai, ] kiaulienos jau prisiėdę, dar nesisótin. Elniai sotinasi samanomis. Sotinuosi, prisisotinu. Sotintisi. Sotinkitėse iš mano vaisių. Jei kas ta duona sotinsis, amžinybėje linksminsis. Dieną ir naktį verksmu sotinause. Kur buvo muno protas, kad teip tuščiais sotinaus norais!
2. darytis pilnam, prisikaupti ko: To vandens sótinasi upės, kurios savo vandenis vėl neša į jūras.
3. iki soties, pakankamai ko pildyti, tirpinti, dauginti ir pan.: Sótinti tirpalą.
akìs sótinti teikti pasigėrėjimą: Vis tai akis sotina i širdį linksmina.
atsótinti.
1. privalgyti, prigerti iki sotumo: Ir Antanas jau gėrioja visąnedėl – atsisótis.
2. patenkinti norą, užtektinai ko gaunant, patiriant: Sakau, kapus tėvų savo išarsiat, lieknus šventus iškirsiat, versmes balas išdžiovinsiat – nė teip jų gobėjimo neatsotysiat. Mažoji niekaip neatsisotino bučiniais. Jau vieną turėjai senį, atsisótinai, ir pakanka.
įsótinti. iki soties ko pripildyti: Įsótinti tirpalą. Plaučiuose kraujas įsotinamas deguonimi maždaug 96%.
pasótinti.
1. pamaitinti iki soties: Kas jąsias pasotins? Stalą padengė visokių valgymų ir gėrimų, ko tik ano širdis troško, viskuo buvo pasotintas. Kad alkaną dainomis pasotint galėčiau, versčiau dainas į duoną ir juos papenėčiau. Alkstančius visus pasotin. Kur imsim duoną toje pūščioje, idant juos pasotintumbime? Pasótino didę minią vienu ėdesiu. Ir valgė visi, ir pasotinti buvo. Nesotus, nepasotinamas. Jis mane pasotino kartumu ir metyle pagirdė. Nepasótintinas. Pulką šunų laikydamas, nei vieno nepasotysi. Nepasótinamas kaip ubago paršelis. Pasótins Dievas ir mažu kąsneliu. Duok, Dievas vienu kąsneliu pasótins. Dieve pasotink!. Pavalgė mėsos su duona, pasisótino ir vėl nuėjo mėšlo mėžt. Tai pasivalgysim, tai pasisotinsim! – šaukė jis drykčiodamas. Iš tų burokų ravėsenos pasisótinai (prisigėrei) dulkių. Neduosiu valgyt: ilgai miegojai – miegu pasisótinai. Kitų bėdom pasisótinęs [genys] sugrįžęs gūžton. Jis keiksmais tiesiog pasisótina. Kąsniu duonos žmogus pasisotina, o laime ir džiaugsmu – niekados. Pelė grūdu pasisotina.
2. patenkinti (norą): Molynūse lytus žmonis greit pasótina. Mažai i mažai lytaus – nepasótinami žmonys. Nepasótinami šių laikų žmonys: tik groba, tik plėša. Jam gali duoti kiek nori – niekad nebus galo: nepasótinamas kaip kiauras maišas. Esam pasótinti linksmybėms. Ji apimta nepasotinamo troškimo gyventi, jausti nuostabų pasaulio grožį. Dar liko nepasotintas troškimas žinių ir mokslo. Ir čia seserys paliko nepasótintos, ba jų noras neišsipildė. Godi ir nepasotinti gentys mirusiojo vyskupo tujaus jo visais turtais pasidalijo. Ir aš rykausiu ir pasotinsiu tą troškulį, kurs žudo amžinai. Kol prisiverksiu iki davaliai, ir pasotinsiu savo širdelę. Dosnią ranką kaip atveri, tada visi esame pasotinti. Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisybės, nesa šitie bus pasótinti. O vienok anys iš to savo dūšią nepasotins. Žmogaus širdis nepasótinama. Jei pasisótinai (palaikei, kiek norėjai), duok vaikuo [žaislą].
pérsotinti.
1. per daug primaitinti, prisotinti. . padaryti be saiko ko turintį, iki atsibodimo galintį tenkinti poreikius: Sielojas pajudinti širdį, persotintą turtais. Jis gyvena viskuo pérsisotinęs.
2. per daug ko pripildyti, pritirpdyti, perpildyti: Krituliai kartais persotina dirvą. Pérsotintas tirpalas.
prisótinti.
1. sočiai primaitinti: Prisotino ir primylėjo visus lig sočiai ir paleidė svečius pilnais gurkliais namo. Svieto miestūse minės – kur visus prisótinsi, prikiši. Pridėjau tiek mėsos, o tie vyrai suvalgė ir da dairos – kas juos gali prisótyt. Neprisotina mus mūsų penukšlas. Ano kaip varniuko niekumet neprisotinsi. Kaip kiauro maišo tavęs niekados neprisotinsi. Besočio neprisotinsi. Durną ir pažadais prisotinsi. Lengviau kiaulę prisotint nekai žmogų. Jis ėda ir ėda ir niekad neprisisótina. Juk žinai: ko prisisotini, to ilgai nenorėsi. Jo neišvadysi, kol neprisisótina (neprisigeria), jokio vyriškumo neturi.
2. patenkinti (norą): Prisótins visus su lytum. [Magdelina] jo mokslu niekumet prisisotinti negalėjo.
3. pakankamai pripildyti, prikaupti, pritirpdyti ko ir pan.: Pavasarį žieminiai javai anksti pradeda želti ir po žiemos turi drėgmės prisotintą dirvą. Visi jie, šitie vasarotojai, atskuba pakvėpuoti tirštai jodu prisotintu oru, atgauti jėgų. Kai cukrus daugiau nebetirpsta, tirpalą vadiname prisotintu. Skystis absorbuoja dujas tol, kol tirpalas prisisotina. Tirpstant anodui, vanduo prisisotina sidabro jonų. Oras prisisotinęs pavojingų chemikalų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.