atspirti

spìrti, -ia, spýrė

1. smogti, mušti koja: Spýrė į užpakalį ir išvarė. Ašvienis spýrė jaijai patvykst. Jauna karvelė, ana spìrs, nepamilš nėkas. Mūsų karvė nèspira: nors atsigulęs milžk. Spìrt kelia vis koją teliukas. Briedis pult nepuola, ale jei lįsi, tai labiausiai spìria. Spirti į žemę. Ka jauna buvau, į vienas duris ka spýriau – trejos atsidarė! Spýrė langan i pro langą [iš degančio autobuso]. Karalius liepė spirt koja ir kakta mušt, ir tos prilipo. Jis, parėjęs iš karčemos, į dureles spýrė. Svetima koja vis daugiau spiria. Akyse giria, už akių spiria. Su ranka glosto, o su koja spiria. turėti įprotį smogti koja: Iš cigono nupirko tokią kumelytę: ir kanda, ir spìria, ir pryšakinėm kojom kerta. Nusipirko spìriamą arklį. Tavo arklys spirą̃s – negali į jomarką statyti. Karvė y [ra] milžti spirantì.

2. smogiant koja, stumti iš vietos tolyn: Kada jos. avelę pasigavo, jisai spyrė puodą, ir žvakė jas apšvietė. Gaspadinė spyrė koja šunį ir katę ir paėmė nulėkusį blyną. Krizas taip pat krapšto, spiria kurpės nosike akmenį, žinodamas draugo silpnybę radiniams, erzina jį. Naujų metų vakarą reik spìrti batą nu kojos: jeigu pirštai į duris – išeisi, jeigu kulnis – pasiliksi. Antis pramainui čia viena koja, čia antra spiria vandenį užpakalin. Žmogus – sviedinys: vieni spiria į vienus vartus, kiti – į kitus. Sniegena jau spìria ledą, būs pavasaris. Kai mirtis toli – ją šaukia, kai arti – ją spìria.

3. kišti, statyti (koją į laisvą batą, į kilpą): Spìrti į klumpes, į batus. Ant žirgo sėsdams dūmojau, į kilpas spirdams rymojau. Ant žirgo sėsdams, į kilpą spirdams, nušavo balandelį, kieminąjį paukštelį. Ant žirgelio sėdau, į kilpas spyriau. Spìrk į šliurikes kaip į valtikes. Šok iš lovikės, spìrk į šliurikes, kibk už klemeruko kaip už velniuko!. Aš jau spìrsuos į batus – bijau gyvačių. Reik spirtis į [balno] kilpą – kilpos nėra. įstatytą, įkištą išmauti, ištraukti: Nei aš sėsiu nuo žirgelio, nei aš spirsiu iš kilpelių. Dik (dėl ko) įsimovei tą batą – tujau spirýs lauku!

4. minti (audžiant): Spirì tas nytis – teip išsispira, spirì tas – teip. Skieminis į audeklą deda, ka spìrtumias.

5. stumti, mesti iš vidaus atgal: Ka mintuvai y [ra] negeri, linus spìra atbulus į viršų. Jau spalį spìra laukon (atsiskiria spaliai nuo pluošto) – gal linus minti, jau atbuvę y [ra] linai.

6. stumti, spriegti spyruokliuojant: Spyruoklė spìria atgal. Pagedo dvikirpės žirklės, nèbspira, nebatsprenga. Geras šautuvas nespira. Brička kaip trenks į duobę, risorai iš piktumo kaip spirs aukštyn. atšokti: Reikia žinot, kiek medis spìria nuo kelmo, kai virsta.

7. susitelkus, susigrūdus stumti, spausti: Ledai tiltą spìria. Ledai prie tilto spìriasi. Spìriasi visi darbai į krūvą. Spìrias visi darbai rozam.

8. puolant spausti, versti trauktis: Švedus labai spyrė rusų ir lenkų kariuomenė. stengtis pašalinti, išstumti: Jį jau iš vietos spìria.

9. dėti ramstį, remti spyriais: Sieną spìrti, kad nekryptų. Suvirto obelis [nuo vaisių svorio],
reikia spìrt.

10. remtis, stengiantis išsilaikyti: Spìrias ranka, nepasikelia [senutė]. Kas jau turi vieną koją grabe, su kita dar spirte spiriasi kaip galima ilgiau laikytis šiam pasauly.

11. liesti, siekti, remti: Verpstė spìria pumpurę. | Gryčioj garas lubas spiria. Dūkas spìria (tvanku, nėra kuo kvėpuoti) . Jau ta senatvė spìria – kur čia spėsi susitvarkyt!. Kai atsklaupi, šitan daiktan. ir spìrias batas. Laukai spirias Jonių rubežiun.

12. diegti, durti, remti: Jau senystė: tą spìria, tą sopa. Diegliai spìria visą. Diegliai jį iš visų pusių spìria. Jau diegliai spìria pašoniais.

13. eiti pridurmais, kilti tuoj po ko: Rašyti – kol aš to noriu, kol mintis spiria mintį. Bėda bėdą veja, vargas vargą spiria, bėda kojas taiso.

14. skleisti, mesti spindulius: Bemiegant saulė spýrė. Mieste sniegas greičiau tirpsta – saulelė labiau spìrias.

15. trenkti. Tą dieną užėjęs juoddebesis su žaibais, ir perkūnas spyręs į tą mūrą ir sutrupinęs. Triobos be perkūnsargio, galia spìrt griausmas. Spýrė griaustinis į daržinę, ale neuždegė, tik gegnę suaižė. Viena pušis baigia džiūt, perkūno, matyt, spìrta. Perkūnas trinkt spyrė į tą patį medį ir sudraskė. Trenksmas toks esti nesvietiškas, jog, sakytumei, dešimtis perkūnų spyrė. Seniau moterėlės kišdavo šventus berželius pastogėn, kad nespir̃t. Kad perkūnas nespirtų į namą, kiša pastogėn kadugio šakelę. Kur diemedis auga, ten perkūnas spiria. Kad tau, jaunas bernužėli, perkūnėliai spirtų. Kas pats save girs, tą perkūnas spirs.

16. gelti, kąsti: Bitis benori spirti man, t. y. įkąsti. Šiandieną nė viena bitis nespýrė. Širšūnai y [ra] spirą̃.

17. sparčiai, greitai eiti, bėgti: Nelaukęs autobuso, sparčiai spyriau namo – ką čia reiškia keletas kilometrų, kai bėda veja! Kamuntis, susmetęs in tris linkas, spyrė namo. Spìriam namo – lyt ruošiasi. Taip nepaeina, o kai supyko, matai, kaip greitai par laukus spìra. In tę gerai spýriau, kad nenusvėluoč. Petriuk, karvės jau dobiluos – greit greit spìrk! Tai ką – spìrsim šiandie į šokius?. Bernas su merga kai spìrias keliu, tik karnos dryksi. Arkliai spyrės iš viso vieko, net priguldami, kaip mūsiškiai sako.

18. godžiai valgyti, ėsti, gerti: Kap paleidau po atolą [karves],
tai spýrė jau jos, spýrė, kiek tik norėj [o]. Spiria kap maišan (daug valgo) . Spìrk šitą bonkę, bus šilčiau.

19. sunkiai nešti, vilkti: Ana tuos akmenis spýrė namo. Meška eina, spìria diešką medaus. Vilkas avį spìria.

20. reikalauti, versti, raginti ką daryti: Skolininkus spyriau, kol atidavė skolą. Nežinau, kas ir bus, kai teip greit spìria ataduot. Daba spìra mokyties, o kitą kartą reikėjo už mokslą didelius piningus kišti. Visus vaikus spìriat Vilniun. Mažus mus spýrė prie darbo. Spìria ir spìria ravėt: nuravėjo tiek vagų, ir da spìria. Spìria ir spìria į darbą. Spìria duoti pieną [į pieninę]. Spýrė kelius pataisyt prieš penkiolikę [birželio]. Pyliavą spìria ataduot. Tu spiri mane pasakyti, kokį aš turėčiau norą. Pagaliau kūdikį pakrikštijo, bet ne taip greit, kaip spyrė bobos. Malūną ar miestą pasiekti bandė tik kruvino reikalo spiriami. Jei reikalas nèspiria, tai pabūk. Atjunktau [rūkyti],
kad spirtų̃ reikalas. Spìrk, kad ženytųs, kad nestąsyt. Tėvulis spýrė tekėt. Marijona už jo ištekėjo tėvų spiriama. Ką daris, kad vargas spìria. Tik spiriamaĩs atsitikimais. Liko trys dienos, jau velnias spiria, kad pasirašytų. To vyro motina spirdavus tą savo marčią katrą rytą geldas išmalti. Dievas liepė man čirškėt, o jūs spiriate tylėt.
spiriamaĩ. Tai yra spiriamaĩ reikalinga. Aš spiriamaĩ kláusiau, bet anas nieko neatsakė.
spirtinaĩ. Jam ne tep labai dar spirtinaĩ reikia [žento]. Lietuvis esti spirtinai varomas vokiškai mislyti, spręsti. Gėrė arbatos tik visi po pusę stiklinės, nors namiškiai spirtinai prašė, kad nesididžiuotų. Bobut, nešk kibirą, ba jau man spìria.

21. ginti, varyti tolyn: Kur tu spirì keltuvas? Vėjas spiria debesis.

22. veržtis, brautis: Kur dar tu spiríes – į sodžių pas vaikus nubėgt?! Pabūk, kurgi spiríes?! Svečias jau namo keliaut spyrėsi. Aš pats neprašysuos, nespìrsuos į anų tarpą. Dar̃ miestan visi spìrias spìrias.

23. stengtis: Jie menkai tesispyrė, kad kalba išliktų rašliavoje ir mokslavietėje. Aš spýriausi karvę atsiimt. Spìrkis nesispìrk – manęs neaplenksi.

24. priešintis, nesutikti, spyriotis: Jis spìriasi prieš mane. Spìrtis priešais. Jis visai nemano nusileisti, spìriasi visom keturiom. Spìrias, kad nebus gaspadine. Ko čia vienas spiríesi – kaip visi nutars, teip ir bus. Smala tavęs nematai, kad jau teip spiríes – apseisiu ir vienas. Jeigu tik spir̃sis, nieko jam nepadaris. O tai jau kokia: juo labiau tave prašai, juo labiau tu spiries! Tu pati tūrėkis, nenusigąsk, spirkis kiek begalėdama. Teisybė, žinoma, spyrusis, nenorėjusi duoti; bet buvusi peralkusi ir norom nenorom sutikusi. Jį nešte nunešė – jis da spýrėsis. Avis spìras, bijo eiti. Spiras kaip utis, į pirtį vedama. Spýrėsi kaip ožys an ledo. Spìras kaip tekis, pjauti vedamas. Neakėta dirva, tai plūgas spìrias, šokinėja. Ir besispiriančią ožką turgun nuveda.

25. gintis, laikytis: Žemaičiai ilgai pryš spyrėse, nepasiduodami kryžokams. Žemaičiai, nebvaliodamys vokyčiams spirties, leido jiems palikti savo žemė [je] kunegus, skelbėjus tikėjimo katalikų. O kurie nespyrės pryš pagundinimus, suguro. Būkite tada paklusni Dievui, o spirkitės prieš velnią.
2
6. ginčytis: [Kai kurie] iš epikūrų ir stoikų filosofų spyrės su juo.
2
7. varžytis, kovoti dėl ko: Paliko du sūnu, kurie apei karalystę tarp savęs spyrėsi.
2
8. didžiuotis: Pinigais spirtis.
akìs spìria (kam) labai sunku: Net man akìs spýrė, kap man buvo sunku.
į kójas spìrti bėgti: Dangus griūva, reiks bėgt, – ir ėmė [katinas] į kójas spìrti. Velnias greit spýrė į kójas, o žmogus, an kumelės užsisėdęs, velnią privijo ir vėl paliko.
į pùspadį spìrti. bėgti.
į sùbinę (į ùžpakalį) spìriamas. viskam negabus, nesumanus, ištižęs: Esi į sùbinę spìramas, niekam netinki. Nebuvau į subinę spiriamas, o dėlto vieną kartą apgavo. Ta motriška ne į subinę spiriama, t. y. neslinka. O žemaitis ne į užpakalį spiramas tėra, ant šakės ano nepakratysi. Užaugo vyras ne į sùbinę spìramas.
į sùbinę spìrti.

1. išvyti, išvaryti: Kad ne vaikas, spir̃čiu [pačiai] į subìnę, ale gailiuos vaiko. Ka aš nebūčio su vaiku, anam į sùbinę spìrčio. Munęs susiedai nèspira į sùbinę i nevaro numie.

2. griežtai atsisakyti: Spìrsu tam šnapšuo į sùbinę i neprasidėsu.
iš nagų̃ spìrtis iš visų jėgų stengtis: Vaikas serga, tėvui reikia iš nagų spirtis, siųsti pinigų.
ne iš kélmo spìrtas. šaunus, sumanus, apsukrus: Siuvėjas ne iš kelmo spirtas, atskiria lepšę nuo baravyko. Matau, kad esi ne iš kelmo spirtas. Aš ne iš kélmo spirtà.
ne toliaũ spìrtas labai panašus: Ir dukrelė ne toliaũ kaip motina spirtà.
nósį spìria greit gims: Ket [u] ri vaikai vienas paskui kitą, o penktas jau vėl nósį spìria.
pãdkavas spìrti mirti: Katrą metą sirgo, i visi sakė, ka jau spìrs spìrs pãdkavas.
prie síenos spìrti versti nusileisti, pasiduoti: Vėl tas nelemtas klausimas. Petras spiria tėvą prie sienos, ir tiek.
séilė į lū́pas spìria knieti ką pasakyti: Greit nebus galima purvais į akis drabstyti ir tai rašyti, ką seilė į lūpas spiria.
ugnimì (ugnià) spìrti piktai atšauti, atsakyti: Spìria ugnià, ką pasakai.
antspìrti, añtspiria, antspýrė. prispyrus pareikalauti, priversti: Klebonas buvo antspirtas, kad pigiau laidotų. Antspýriau, ir padarė, o kad ne – ir šiandien teip pat būtų tebesą.
apspìrti, àpspiria, apspýrė

1. kojomis apkasti, apkapstyti: Pylės apspira kiaušius su lapais, ka žmogus neanteitų.

2. pasiremti, atsiremti: Su kačerga (lazda) apsispìrt gerai. Rankom apsispýriau žemės ir paskėliau. Kap pagaspadoriausi, tai duoną valgysim net sienos apsispyrę.
atspìrti, àtspiria, atspýrė;

1. spiriant koja atmušti, atstumti, atkelti, atidaryti ir pan.: Atspirk koja man šluotą. Tas šunukas pula, ans su koja àtspira. O jei neatkels vario vartelius, atspìrki, žirgeli, nors su kojelėmis. Duris su koja atspyręs išeina į kiemą.

2. įspirti spyrusiam: Nespardyk arklio, be kai anas tau atspir̃s, tai daugiau nebenorėsi!

3. koja prisitikus į ką nusimušti, užsigauti: Motina visiškai neseniai, eidama per pievą, nepastebėjo žolėj įkaltos gembės ir skaudžiai atsispyrė į ją kojos pirštą.

4. atkišti, atstatyti (koją): Kaip ana tą koją buvo atspýrusi?! Šeško Petras nė nepriklaupė, visas mišias stovėjo koją atspyręs.

5. spyriu, ramsčiu paremti, prilaikyti, sustiprinti: Su atsparu atspìrk tiltą, kad nevirstum. Nemokėjo atspìrt – žardą išvertė vėjas. A atspýrei koptas su kuom noriantais? Grūšnių padaug, buvau atspýręs šaką. Atspýrėm sūkertinį (namą pakeltais sparais) i išdžiovenom. Pastogės kertė ties priešininke, visai jau į žemę atsirėmusi, rodėsi, turinti atspyrusi trobos galą, kad langeliai neįsikniaustų į žemę. Neatspiramas. Mėsos stirta geležim atspirta.

6. remiantis pasilaikyti, atsiremti į kokį ramstį: Žmogus lazda atsispýrė, lazda lengviai palindo (sulindo) žemėn. Kojytei kas būtų, lazdyte atsispìrdamas eitum. Palkute atsìspiriu, ir man geriau. Atsispìrk lazdaite. Kap palandžioju (pavaikštau), pasėdėt, atsispìrt jau reikia. Gausi par ubagą lazdą, kad jam pačiam reikia atsispirt.

7. tvirtai atsiremti kojomis, norint atsistumti, atsitolinti, pakilti, atsilaikyti ir pan.: Šarūnė, dar žengus kelis žingsnius, atsispiria į smėlėtą dugną ir lengvai nuplaukia. Vel [nia] s atsispýręs į akmenį, i tame akmenė [je] palikusi velnio pėda. Tik labai gerai įsiręžęs, atsispyręs, žmogus šiaip taip mažumėlę kilstelėjo [akmenį]. Sylos kaip vandens, atsispìrti vietos yra – ko nedirbs?! Karvė negali kojom atsispìrt. Atsidėję lauksme, atsispýrę trauksme. pasispiriant kuo atsistumti: Atsispìrti (nuo kranto), atsistumti. atsitraukti: Traukis arčiau, kogi čia atsispýrei?!

8. atšlieti: Stovėjo atspirtos į sieną kažin kokios senos lentos. Senyboj abrozus atspìrdavo prie pačiom lubom. Kai atàspiri tvoros, tai da stovi [šuva]. Galva sienon atspirtà [užvirtusios karvės],
negali nei kaklo ištiest. Prie durų atsispýręs stovia. Pečiais atsispýriau [į vežimą] ir stoviu. Pastovėjau obelės atsispýrus, apsiverkiau ir parejau namo. Sėdaus, atsispýriau in pušelę ir nusnaudžiau. Velniai du sėdi in lango: vienas in vieną bažnyčios ušėką (durų staktą) atsispýręs, ė kitas in kitą.

9. įremti: Jis atsisėdęs ant ledo besėdįs, kojas atspyręs į dirvos ežią. Jis vario durtuvą ištraukė iš kūno, koją krūtinėn atspyręs, lavoną … apvertė kniūbsčią. Kojas į langą atspýrei. Paskui vedė mešką in grinčią, bet ta, atsispyrusi angoje, nenorėjo vidun eitie. Pelėpės jurginis atsispýrė.

10. susieiti, liestis, susisiekti: Gražiai išeina laukas, upė atsìspiria į pat vidurį, nuotakus. Į rinką atsispiria iš visų šonų keliai.

11. einant kuria kryptimi, pasiekti, atsidurti: Dabar kad eitum iš mūs kaimo Strūnaitin, tai atsispirtum Kučliškėn.

12. sulaikyti tėkmę, užtvenkti: Upė malūno atspirtà.

13. atstumti spyruokliuojant, atspriegti: Atspiriamasis, atšaunamasis spyruoklis. Jau šitos spyruoklės mažai àtspiria – pagedę.

14. atšokti, atkerti: Neprydaužė skieto, siūlas ir paliko atsispýręs.

15. mesti, nukreipti spindulius: Saulė viršuj (aukščiau nuo žemės) ne tep šildžia, ale kur žemiau atsìspiria, tai… [labai šildo].

16. atstumti skląstį, atsklęsti: Eikit, duris atspìrkit. Kaip mes atvažiuosim, tai atspìrsi duris. Atspìr' duris, inleid' mane pirkion. Jis šūkterė [jo],
tai joj ir atspýrė duris. Duris atsispýrė. Mergiokaitė ėmė ir atsispyrė [duris].

17. sparčiai, greitai pareiti, ateiti, parvykti, parvažiuoti: Atspýrė boba namo iš miesto. Aš pirmiau atspýriau namo. Àtspira dar bobutė, kad ir sakos šimtą metų turinti. Ot sukaitau, kol atspýriau iš turgaus!

18. užeiti, prasidėti. Rugiapjūtė atspir̃s – visi darbai suspirs. Ir vakaras atspir̃s, paki suvaikščiosi. Sėdi sėdi, tai, žiūrėk, ir pietai àtspiria. Jau ir vakaras atspýrė, o tu vis dar art rengies. užklupti. Sakau, atspir̃s mane kokia dešimta valanda, tai ir nelaukiau.

19. patekti, atsirasti, atsidurti: Jei vilkas pasimaišis, tai arkliai kažin kur atsispir̃s. Kap tu rengies, tai būt atsispìrta (nuvažiuota) Seirijuosa. Už dviejų dienų atsispýriau Vilniuj. Pliaukštelėjo vaikui per ausį, ir tas bematant atsispyrė po stalu. Kad jūs iš toli atsispýrę, tai nieko ir nežinot.

20. nuvyti, išginti: Atspýrėm vokietį, pasidavė.

21. sunkiai atnešti, atvežti, atgabenti: Tris vežimus druskos atspýrė. „Pabieda“ atspýrė mane Vilniun. Atàspiria viedrą vandenio.

22. pasipriešinti, atsilaikyti: Neklausąs, atpuoląs nuog klausos, atsispiriąs. Prieš viską galima atsispirti, bet tik ne prieš gerumą. Prieš likimą neatsispirsi – kas žadėta, neišvengsi. Kur čia atsispirsi pagundai. Prieš du auksinius [pinigus] kurpius negalėjo atsispirti. Tu prieš mane neatsispìrsi. Gerai, ka taip gali atsispìrti negerti. Atsìspira priš tas bobas. Ligu Ignį išvarė ir nebeliko kam atsispirti, tuoj atsirado kiti dėdės įpėdiniai, stipresni. Da nekulta – turim kuo atsispìrt (pasiteisinti), kad neišvežėm rekvizicijos. Tum atsìspiru, ka vaikuo paskolijau, o taip zyza (prašo) . Tavam žodžiui niekas negal atsispirti. Atsispiriu kieno žodžiams. Kristus atsispyrė prieš velino gundymus. Togidėl nusitverkit šarvus Dievo, idant galėtumbite atsispirt piktoj dienoj. Samdinykas … ne atspirias, bet … prastoja avis. Atsispyrė kap ožys, vedamas in jomarką. Atsispyręs kaip ožys. Atsispìrsi kap žėba prieš dalgį. Kap mirsi, tai neatsispìrsi ir nepaduosi [mirties] teisman.

23. atsikirsti, atšauti: Vyrui klausant, dėl ko teip darytų, ši atspyrė: – Nu ką, ar nuspringot košę su lašiniais valgydamys?. Kits kitą pajuokia, ypač tuos, kurie neturi gero liežuvio jiems atsispirt. Šis atsispyrė: – Nieko nepadariau, tikt gana man mokyties.

24. atlaikyti (puolimą), sulaikyti, atstumti kovojant: Tiedvi valstybi privalė padėti karo ginklu atspirti priešininką. Jų užpuolimas atspirtas buvo. Vokytis i turkas kibo į rusą, jug čia rusuo reikėjo daug atsispìrti. Tik su Romos pagalba galėsiva atsispirti priešams, kurie dar už mus galingesni. paneigti, atmesti: Su pasibaisėjimu ir paniekinimu atspyrė jis šitą neteisų apskundimą.

25. patenkinti kokius poreikius, atkišti: Ką tu atspirsi itum paršu itokioj draugėj?!. Tep kap tavo pasoga atsispýriau [ūkyje]. Pievomi atsispirtų̃, o tep tai kas gi (menka žemė) . Kas arklį parduoda, tus (tas) atsìspiria, kas perka, tam bėda.
2
6. Užpuolė lygti nuo jo klevą, siūlo jam atsispirdamas penkis rublius. Tu turėtum atsispirdamas ją girti, aukso kalnus jai žadėti. Laisčiau daržus atsispirdama, bet be lytaus nederėjo niekas. Kazė drožė atsispirdamas saldį pieną. Daktarai dėl gydymo atsispirdami gydė, tačiau mergelė numirė. Jie abudu ėjo ėjo, rado trečią [stipruolį],
katras atsispìrdamas kalnus lygino. Kad kerta, tai kerta (valgo) atsispýręs! Ans keika tavi atsispýręs, kad neatiduodi skolą.
įspìrti, į̃spiria, įspýrė

1. suduoti koja: Jautis jamui įspýrė. Mane arklys inspýrė. Anam įspýrė į pryšakį drigantas. Tėvui į akinius įspýrė gaidys, i iškrito stiklas. Toks negerumas, rodos, kas į paširdžius įspyrė. Tai ko skalini kaip šuva, koja įspirtas? Jei skirta, tai kap kojon inspìrta. Kur matei, ka veršis arkliui įspirtų! Esu jau visko patyręs – spardė mane kiti, ir kitus aš patsai esu įspyręs.

2. spiriant įgrūsti, įsmeigti: Kad šoks vilkas ant velnio, o jis kaip spyrė vilkui į kaktą ir įspyrė velnio plauką.

3. (koją) atkišti, atstatyti įremiant: Ignas koją su nublizgintu batu kavalieriškai priekin įspyrė.

4. įkišti, įstatyti (koją į batą, į kilpą): Sesuo įspir̃s koją į kurpę. Kojos buvo įspirtos balno pentinūse, o galva tintaliojo. Kojų niekaip į batus įspirti negali. Basomis kojomis įsispýriau į kurpes. Nelakstyk po lauką basa, įsispìrk į klumpius. Na, tik įsispìrk į kurpes, da kojas nušalsi! Įsispyrusi basnirta į klumpaičius kleipt kleipt par žardieną. Vasariniais bateliais įsispýręs – koki čia šilima. Nueisiam įsispýrusios į šliurikes – plykt nuspyrei, i šokam basos. Ligonas išgys dar: būs ir įsispyręs į aulus. Įsispìrk kojas į balno kilpas. apsiauti: Ir įsispìrti reik, ir apsisiausti. Tuo pušnis jis įsispyrė.

5. įremti, įbesti, įsprausti: Įspìrk sienon paramstį. Kad negriūt, pirkios bolkos inspìrtos. Paema šakes [šieno],
į̃spiria kotą žemė̃s ir tada pastato. Mergaitė šakes paėmė, meškai nugaron inspýrė. Anspir̃s an sieną, tai to lova tep aplink ir sukas. Ir mestuvai yr par mañ keturi: iñspiri lubosna, meti po du siūlu. Įspýrė dilią, priveržė palindęs po traktorium. Kap sustvėrė jautis, mūran kap inspýrė! Kap inspýrė galvą kampan ir tyli (neklauso) . Guli inspýrus lubosna kojas. Užlipė an pečiaus, atsigulė aukštielniokas, inspyrė kojas lubos ir guli. Vilius sėdėjo alkūnes įspyręs į stalą ir galvą parėmęs į rankas. Tau alaviešką (nuodėgulį) koserėn tiktai inspìrt, kad baries. Kogi čia žiopsai lygiai tvoron inspìrtas?! Jei skirta, tai bus kap stipinu įspirta. Vežimas įsispyrė į medžių tarpą. Parinkai, pažiūrėjai, kad neinsispir̃t medžian, ir pjauni [stačią medį]. Šukas į galvą įsispýrusi (įsismeigusi) tokia sena boba. Galvą jau lubosna insispir̃s. Diedai, suolą atimk, bo insispýrė žirnis su pupa. Įsispýrė skersai subinę dirsė kaip branktas. Augo augo [pupa],
insispýrė net lubosna, net dangtin. Tas kamuoliukas ansispýrė tan kalnan. Užpakaly kiūtina įsispyręs į arklą ir pasilenkęs mano brolis. Vyras vaikščiojo rankomis įsispyręs į šonus. smaigstant padaryti: Vakar streigų tvorą inspýriau. paspirti, atremti: Kad būt kuom inspìrt kluono durys.

6. tvirtai, įsiręžus įsiremti kojomis, norint išsilaikyti vietoje: Kap insispýrė visi, ir ištraukė šitą ropelę. Traukia kojom įsispýręs. Šitas ožys labai nesidavė, insispyrė, bet žmogus jį tempte insitempė [į ratus]. Ją. tęst, ana įsìspiria ir neina. Lindikas išsiskyręs, traukia dūdą įsispýręs.

7. įbrukti, įgrūsti, įvaryti: Gerai paieškojęs radau dar į kertę įspirtas kelias moterėles iš Zarasų pavieto su namų darbo audeklais. Jūsų dievas kambaryje vietos neturi: į kertę įspirtas.

8. prievarta įduoti: Inspýrė dvidešim penkis arus, ir visa. Inspýrė tokį arklį kap dieglį šonan, ir turėkis.

9. važiuojant, einant kuria kryptimi, pasiekti, atsidurti, įsiremti į ką: Kai važiuoste, tiesiog bažnyčion ir insispìrste.

10. įsmeigti (akis, žvilgsnį): Kai parėjom, tėvas teip pasižiūrėjo įspýręs. Vaikai žiūrėjo įspýrę akis. Kogi įspýrei į mane akis? I dieno [je],
i vakare įspýręs akis televizoriun, – misliji, kad sveika! Žiūri an tą stulpą akis įspýręs i stovi kaip sušalęs. Jis visą laiką vypsojo akis įspyręs į piemenėlę. Kas čia žiūrės į tave įsispýręs?! Žiūri įsispýrę an kortas. Langan insispýrę žiūro [vaikai].
įsispirtinaĩ. Algutis įsispirtinai pažiūrėjo į tėvą.

11. įeiti spinduliams, įspįsti: Saulė jau langan inspýrė, o anas vis miegti. Miegok, kol saulė įspir̃s an nugarą. Ale kaip ažumigta – saulė inspýrė. Nigdi neatsikels anksčiau, ale vis kai saulė iñspiria šikinėn (aukštai pakyla) . Gulėsi čia dabar, kolei saulė rūron inspir̃s! Tinginys kelias, kai saulė šiknon iñspiria.

12. įtrenkti: Reikia uždaryt jušką – galia įspìrt. Žaibas medį įspyrė. Moterys, uždarykite duris, kad perkūnas neįspirtų. Perkūnas į trobą įspýrė.

13. įgelti, įkąsti: Kas čia tau, bene bitis įspýrė – suputo žandelis. Nė veizėti neapsiveizėjau, kaip bitelė ir įspýrė. Man bitė įspýrė į akį. Ka žmoguo į̃spira dvyleka širšūnų, ta ans numiršta. Tiek to skaudėjimo – kap blusos įspìrta!

14. pasirakti, įsidurti: Neik čia – koją inspirsi.

15. priversti, prispirti: Ana būt inspýrus aust aštuoniom [nytim].

16. užsispirti: Tebemelžia ji karves, įsispýrus tebemelžia. Tėvas insispýrė i nedavė dukteriai pasogos. Jaunasis insìspiria ir nevažiuoja. Duoda jam žydai … tris rublius …, o jis įsispyrė ir neleidžia be pusketvirto.
į áukštąją kìlpą įsispìrti iškilti, pasidaryti žinomam: Po visų rūpesnių ir vargų jauniejai gyventojai įspyrė ing aukštąją kilpą.
į sùbinę įspìrti. išvaryti: Įspýrė į sùbinę, ir išvažiavau.
óžį įspìrti apsirikti audžiant: Ne tą pakoją mynei, óžį įspýrei.
išspìrti, ìšspiria, išspýrė

1. smogiant koja išmesti, išmušti, išstumti, pašalinti: Išspìrti iš aikštės sviedinį. Aš visą lovos galą išspýriau. Juodžemio grumstas briedžio išspìrtas. Jau kielė su garniu ledą išspyrė. Parlėks kielės – išspìrs ledą. išdaužti, išlaužti, išmušti, sužaloti: Jam anais metais arklys koją išspýrė. Jaučiai bėgdami sumindė visus, kitam ir dantis išspyrė. Kai krito nuo stogo, išspýrė dantis.

2. išvyti, išguiti: Ištrauks piningus ir išspìrs lauko. Matos, ka greit ir iš pleciuko išspir̃s. Mat ir išspyrė tamstą iš Joniškėlio! iššvaistyti, išleisti: Niekur pinigo be reikalo neišspirdamas jis vis tiek išgyvent negali.

3. spiriant padaryti: Dingsta, užsilygina šimtai duobelių, kurias išspyrė maži žiogai. Arklys, par kūlius eidamas, ugnis ìšspiria. Kas tave tokią išspýrė, ka tokia esi? Par tą didį stroką ir bruzdėjimą iš seno kelmo išspyrė tokį vaikelį. Ožka šoko per tvorą, išspyrė bajorą. [Vilkas] šoko par kelmą ir išsispyrė tokią gražią, greitą ir spraunią bobelę kaip girnų apatinis akmuo.

4. išsiminti, nusispausti pakojai, paminai, nytims: Spiri tas nytis – teip išsìspira, spiri tas – teip.

5. atkišti, atstatyti: Ar ne tik Maruikos karvė nūnai nelaidyta, kad tešmuva tep išspìrtas.

6. išsiristi: Du viščiukai iš kiaušinio išsispýrė.

7. išmauti įkištas kojas, nusiauti: Vakarop Dūdjonis, išspyręs klumpes, įsispyrė į senus batus ir išlėkė Ašpurvių link. Tik virtuvėje ir tebuvo galima išsispirti klumpes. Išsispìrk iš kurpių i pasileisk basas karviums už akių. Išsispìrk batelius, tai mažiau kojos degs. Išsispìrk iš kurpių – greičiau pabėgsi.

8. išbėgti, pasprukti: Sučiupęs marškinius, vagis tuojau išspyrė laukan.

9. priversti ką daryti: Išspýrė, kad atduot pinigus.
iš grum̃sto išspìrti gauti, įsigyti, pelnyti iš menkiausio dalyko: Jis moka ir iš grum̃sto pinigą išspìrt.
[kaĩp, lýg] iš kélmo [vélnio] išspìrtas

1. netikęs, nesumanus, neapsukrus: Kad jis man atrodo toks lýg iš kélmo išspìrtas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atspirti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>spìrti, </b>-ia, spýrė<br/>1. <span class="explanation">smogti, mušti koja: </span> Spýrė į užpakalį ir išvarė. Ašvienis spýrė jaijai patvykst. Jauna karvelė, ana spìrs, nepamilš nėkas. Mūsų karvė nèspira: nors atsigulęs milžk. Spìrt kelia vis koją teliukas. Briedis pult nepuola, ale jei lįsi, tai labiausiai spìria. Spirti į žemę. Ka jauna buvau, į vienas duris ka spýriau – trejos atsidarė! Spýrė langan i pro langą [iš degančio autobuso]. Karalius liepė spirt koja ir kakta mušt, ir tos prilipo. Jis, parėjęs iš karčemos, į dureles spýrė. Svetima koja vis daugiau spiria. Akyse giria, už akių spiria. Su ranka glosto, o su koja spiria. <span class="explanation">turėti įprotį smogti koja: </span> Iš cigono nupirko tokią kumelytę: ir kanda, ir spìria, ir pryšakinėm kojom kerta. Nusipirko spìriamą arklį. Tavo arklys spirą̃s – negali į jomarką statyti. Karvė y [ra] milžti spirantì. <br/>2. <span class="explanation">smogiant koja, stumti iš vietos tolyn: </span> Kada jos. avelę pasigavo, jisai spyrė puodą, ir žvakė jas apšvietė. Gaspadinė spyrė koja šunį ir katę ir paėmė nulėkusį blyną. Krizas taip pat krapšto, spiria kurpės nosike akmenį, žinodamas draugo silpnybę radiniams, erzina jį. Naujų metų vakarą reik spìrti batą nu kojos: jeigu pirštai į duris – išeisi, jeigu kulnis – pasiliksi. Antis pramainui čia viena koja, čia antra spiria vandenį užpakalin. Žmogus – sviedinys: vieni spiria į vienus vartus, kiti – į kitus. Sniegena jau spìria ledą, būs pavasaris. Kai mirtis toli – ją šaukia, kai arti – ją spìria. <br/>3. <span class="explanation">kišti, statyti (koją į laisvą batą, į kilpą): </span> Spìrti į klumpes, į batus. Ant žirgo sėsdams dūmojau, į kilpas spirdams rymojau. Ant žirgo sėsdams, į kilpą spirdams, nušavo balandelį, kieminąjį paukštelį. Ant žirgelio sėdau, į kilpas spyriau. Spìrk į šliurikes kaip į valtikes. Šok iš lovikės, spìrk į šliurikes, kibk už klemeruko kaip už velniuko!. Aš jau spìrsuos į batus – bijau gyvačių. Reik spirtis į [balno] kilpą – kilpos nėra. <span class="explanation">įstatytą, įkištą išmauti, ištraukti: </span> Nei aš sėsiu nuo žirgelio, nei aš spirsiu iš kilpelių. Dik <span class="explanation"> (dėl ko) </span> įsimovei tą batą – tujau spirýs lauku! <br/>4. <span class="explanation">minti (audžiant): </span> Spirì tas nytis – teip išsispira, spirì tas – teip. Skieminis į audeklą deda, ka spìrtumias. <br/>5. <span class="explanation">stumti, mesti iš vidaus atgal: </span> Ka mintuvai y [ra] negeri, linus spìra atbulus į viršų. Jau spalį spìra laukon <span class="explanation"> (atsiskiria spaliai nuo pluošto) </span> – gal linus minti, jau atbuvę y [ra] linai. <br/>6. <span class="explanation">stumti, spriegti spyruokliuojant: </span> Spyruoklė spìria atgal. Pagedo dvikirpės žirklės, nèbspira, nebatsprenga. Geras šautuvas nespira. Brička kaip trenks į duobę, risorai iš piktumo kaip spirs aukštyn. <span class="explanation">atšokti: </span> Reikia žinot, kiek medis spìria nuo kelmo, kai virsta. <br/>7. <span class="explanation">susitelkus, susigrūdus stumti, spausti: </span> Ledai tiltą spìria. Ledai prie tilto spìriasi. Spìriasi visi darbai į krūvą. Spìrias visi darbai rozam. <br/>8. <span class="explanation">puolant spausti, versti trauktis: </span> Švedus labai spyrė rusų ir lenkų kariuomenė. <span class="explanation">stengtis pašalinti, išstumti: </span> Jį jau iš vietos spìria. <br/>9. <span class="explanation">dėti ramstį, remti spyriais: </span> Sieną spìrti, kad nekryptų. Suvirto obelis [nuo vaisių svorio], reikia spìrt. <br/>10. <span class="explanation">remtis, stengiantis išsilaikyti: </span> Spìrias ranka, nepasikelia [senutė]. Kas jau turi vieną koją grabe, su kita dar spirte spiriasi kaip galima ilgiau laikytis šiam pasauly. <br/>11. <span class="explanation">liesti, siekti, remti: </span> Verpstė spìria pumpurę. \| Gryčioj garas lubas spiria. Dūkas spìria <span class="explanation"> (tvanku, nėra kuo kvėpuoti) </span>. Jau ta senatvė spìria – kur čia spėsi susitvarkyt!. Kai atsklaupi, šitan daiktan. ir spìrias batas. Laukai spirias Jonių rubežiun. <br/>12. <span class="explanation">diegti, durti, remti: </span> Jau senystė: tą spìria, tą sopa. Diegliai spìria visą. Diegliai jį iš visų pusių spìria. Jau diegliai spìria pašoniais. <br/>13. <span class="explanation">eiti pridurmais, kilti tuoj po ko: </span> Rašyti – kol aš to noriu, kol mintis spiria mintį. Bėda bėdą veja, vargas vargą spiria, bėda kojas taiso. <br/>14. <span class="explanation">skleisti, mesti spindulius: </span> Bemiegant saulė spýrė. Mieste sniegas greičiau tirpsta – saulelė labiau spìrias. <br/>15. <span class="explanation">trenkti</span>. Tą dieną užėjęs juoddebesis su žaibais, ir perkūnas spyręs į tą mūrą ir sutrupinęs. Triobos be perkūnsargio, galia spìrt griausmas. Spýrė griaustinis į daržinę, ale neuždegė, tik gegnę suaižė. Viena pušis baigia džiūt, perkūno, matyt, spìrta. Perkūnas trinkt spyrė į tą patį medį ir sudraskė. Trenksmas toks esti nesvietiškas, jog, sakytumei, dešimtis perkūnų spyrė. Seniau moterėlės kišdavo šventus berželius pastogėn, kad nespir̃t. Kad perkūnas nespirtų į namą, kiša pastogėn kadugio šakelę. Kur diemedis auga, ten perkūnas spiria. Kad tau, jaunas bernužėli, perkūnėliai spirtų. Kas pats save girs, tą perkūnas spirs. <br/>16. <span class="explanation">gelti, kąsti: </span> Bitis benori spirti man, t. y. įkąsti. Šiandieną nė viena bitis nespýrė. Širšūnai y [ra] spirą̃. <br/>17. <span class="explanation">sparčiai, greitai eiti, bėgti: </span> Nelaukęs autobuso, sparčiai spyriau namo – ką čia reiškia keletas kilometrų, kai bėda veja! Kamuntis, susmetęs in tris linkas, spyrė namo. Spìriam namo – lyt ruošiasi. Taip nepaeina, o kai supyko, matai, kaip greitai par laukus spìra. In tę gerai spýriau, kad nenusvėluoč. Petriuk, karvės jau dobiluos – greit greit spìrk! Tai ką – spìrsim šiandie į šokius?. Bernas su merga kai spìrias keliu, tik karnos dryksi. Arkliai spyrės iš viso vieko, net priguldami, kaip mūsiškiai sako. <br/>18. <span class="explanation">godžiai valgyti, ėsti, gerti: </span> Kap paleidau po atolą [karves], tai spýrė jau jos, spýrė, kiek tik norėj [o]. Spiria kap maišan <span class="explanation"> (daug valgo) </span>. Spìrk šitą bonkę, bus šilčiau. <br/>19. <span class="explanation">sunkiai nešti, vilkti: </span> Ana tuos akmenis spýrė namo. Meška eina, spìria diešką medaus. Vilkas avį spìria. <br/>20. <span class="explanation">reikalauti, versti, raginti ką daryti: </span> Skolininkus spyriau, kol atidavė skolą. Nežinau, kas ir bus, kai teip greit spìria ataduot. Daba spìra mokyties, o kitą kartą reikėjo už mokslą didelius piningus kišti. Visus vaikus spìriat Vilniun. Mažus mus spýrė prie darbo. Spìria ir spìria ravėt: nuravėjo tiek vagų, ir da spìria. Spìria ir spìria į darbą. Spìria duoti pieną [į pieninę]. Spýrė kelius pataisyt prieš penkiolikę [birželio]. Pyliavą spìria ataduot. Tu spiri mane pasakyti, kokį aš turėčiau norą. Pagaliau kūdikį pakrikštijo, bet ne taip greit, kaip spyrė bobos. Malūną ar miestą pasiekti bandė tik kruvino reikalo spiriami. Jei reikalas nèspiria, tai pabūk. Atjunktau [rūkyti], kad spirtų̃ reikalas. Spìrk, kad ženytųs, kad nestąsyt. Tėvulis spýrė tekėt. Marijona už jo ištekėjo tėvų spiriama. Ką daris, kad vargas spìria. Tik spiriamaĩs atsitikimais. Liko trys dienos, jau velnias spiria, kad pasirašytų. To vyro motina spirdavus tą savo marčią katrą rytą geldas išmalti. Dievas liepė man čirškėt, o jūs spiriate tylėt. <br/><b>spiriamaĩ</b>. Tai yra spiriamaĩ reikalinga. Aš spiriamaĩ kláusiau, bet anas nieko neatsakė. <br/><b>spirtinaĩ</b>. Jam ne tep labai dar spirtinaĩ reikia [žento]. Lietuvis esti spirtinai varomas vokiškai mislyti, spręsti. Gėrė arbatos tik visi po pusę stiklinės, nors namiškiai spirtinai prašė, kad nesididžiuotų. Bobut, nešk kibirą, ba jau man spìria. <br/>21. <span class="explanation">ginti, varyti tolyn: </span> Kur tu spirì keltuvas? Vėjas spiria debesis. <br/>22. <span class="explanation">veržtis, brautis: </span> Kur dar tu spiríes – į sodžių pas vaikus nubėgt?! Pabūk, kurgi spiríes?! Svečias jau namo keliaut spyrėsi. Aš pats neprašysuos, nespìrsuos į anų tarpą. Dar̃ miestan visi spìrias spìrias. <br/>23. <span class="explanation">stengtis: </span> Jie menkai tesispyrė, kad kalba išliktų rašliavoje ir mokslavietėje. Aš spýriausi karvę atsiimt. Spìrkis nesispìrk – manęs neaplenksi. <br/>24. <span class="explanation">priešintis, nesutikti, spyriotis: </span> Jis spìriasi prieš mane. Spìrtis priešais. Jis visai nemano nusileisti, spìriasi visom keturiom. Spìrias, kad nebus gaspadine. Ko čia vienas spiríesi – kaip visi nutars, teip ir bus. Smala tavęs nematai, kad jau teip spiríes – apseisiu ir vienas. Jeigu tik spir̃sis, nieko jam nepadaris. O tai jau kokia: juo labiau tave prašai, juo labiau tu spiries! Tu pati tūrėkis, nenusigąsk, spirkis kiek begalėdama. Teisybė, žinoma, spyrusis, nenorėjusi duoti; bet buvusi peralkusi ir norom nenorom sutikusi. Jį nešte nunešė – jis da spýrėsis. Avis spìras, bijo eiti. Spiras kaip utis, į pirtį vedama. Spýrėsi kaip ožys an ledo. Spìras kaip tekis, pjauti vedamas. Neakėta dirva, tai plūgas spìrias, šokinėja. Ir besispiriančią ožką turgun nuveda. <br/>25. <span class="explanation">gintis, laikytis: </span> Žemaičiai ilgai pryš spyrėse, nepasiduodami kryžokams. Žemaičiai, nebvaliodamys vokyčiams spirties, leido jiems palikti savo žemė [je] kunegus, skelbėjus tikėjimo katalikų. O kurie nespyrės pryš pagundinimus, suguro. Būkite tada paklusni Dievui, o spirkitės prieš velnią. <br/>26. <span class="explanation">ginčytis: </span> [Kai kurie] iš epikūrų ir stoikų filosofų spyrės su juo. <br/>27. <span class="explanation">varžytis, kovoti dėl ko: </span> Paliko du sūnu, kurie apei karalystę tarp savęs spyrėsi. <br/>28. <span class="explanation">didžiuotis: </span> Pinigais spirtis. <br/><b> akìs spìria</b> (kam) <span class="explanation">labai sunku: </span> Net man akìs spýrė, kap man buvo sunku. <br/><b>į kójas spìrti</b> <span class="explanation">bėgti: </span> Dangus griūva, reiks bėgt, – ir ėmė [katinas] į kójas spìrti. Velnias greit spýrė į kójas, o žmogus, an kumelės užsisėdęs, velnią privijo ir vėl paliko. <br/><b>į pùspadį spìrti</b>. <span class="explanation">bėgti. </span> <br/><b>į sùbinę (į ùžpakalį) spìriamas</b>. <span class="explanation">viskam negabus, nesumanus, ištižęs: </span> Esi į sùbinę spìramas, niekam netinki. Nebuvau į subinę spiriamas, o dėlto vieną kartą apgavo. Ta motriška ne į subinę spiriama, t. y. neslinka. O žemaitis ne į užpakalį spiramas tėra, ant šakės ano nepakratysi. Užaugo vyras ne į sùbinę spìramas. <br/><b>į sùbinę spìrti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išvyti, išvaryti: </span> Kad ne vaikas, spir̃čiu [pačiai] į subìnę, ale gailiuos vaiko. Ka aš nebūčio su vaiku, anam į sùbinę spìrčio. Munęs susiedai nèspira į sùbinę i nevaro numie. <br/>2. <span class="explanation">griežtai atsisakyti: </span> Spìrsu tam šnapšuo į sùbinę i neprasidėsu. <br/><b>iš nagų̃ spìrtis</b> <span class="explanation">iš visų jėgų stengtis: </span> Vaikas serga, tėvui reikia iš nagų spirtis, siųsti pinigų. <br/><b>ne iš kélmo spìrtas</b>. <span class="explanation">šaunus, sumanus, apsukrus: </span> Siuvėjas ne iš kelmo spirtas, atskiria lepšę nuo baravyko. Matau, kad esi ne iš kelmo spirtas. Aš ne iš kélmo spirtà. <br/><b>ne toliaũ spìrtas</b> <span class="explanation">labai panašus: </span> Ir dukrelė ne toliaũ kaip motina spirtà. <br/><b>nósį spìria</b> <span class="explanation">greit gims: </span> Ket [u] ri vaikai vienas paskui kitą, o penktas jau vėl nósį spìria. <br/><b>pãdkavas spìrti</b> <span class="explanation">mirti: </span> Katrą metą sirgo, i visi sakė, ka jau spìrs spìrs pãdkavas. <br/><b>prie síenos spìrti</b> <span class="explanation">versti nusileisti, pasiduoti: </span> Vėl tas nelemtas klausimas. Petras spiria tėvą prie sienos, ir tiek. <br/><b>séilė į lū́pas spìria</b> <span class="explanation">knieti ką pasakyti: </span> Greit nebus galima purvais į akis drabstyti ir tai rašyti, ką seilė į lūpas spiria. <br/><b>ugnimì (ugnià) spìrti</b> <span class="explanation">piktai atšauti, atsakyti: </span> Spìria ugnià, ką pasakai. <br/><b>antspìrti, </b>añtspiria, antspýrė. <span class="explanation">prispyrus pareikalauti, priversti: </span> Klebonas buvo antspirtas, kad pigiau laidotų. Antspýriau, ir padarė, o kad ne – ir šiandien teip pat būtų tebesą. <br/><b>apspìrti, </b>àpspiria, apspýrė<br/>1. <span class="explanation">kojomis apkasti, apkapstyti: </span> Pylės apspira kiaušius su lapais, ka žmogus neanteitų. <br/>2. <span class="explanation">pasiremti, atsiremti: </span> Su kačerga <span class="explanation"> (lazda) </span> apsispìrt gerai. Rankom apsispýriau žemės ir paskėliau. Kap pagaspadoriausi, tai duoną valgysim net sienos apsispyrę. <br/><b>atspìrti, </b>àtspiria, atspýrė; <br/>1. <span class="explanation">spiriant koja atmušti, atstumti, atkelti, atidaryti ir pan.: </span> Atspirk koja man šluotą. Tas šunukas pula, ans su koja àtspira. O jei neatkels vario vartelius, atspìrki, žirgeli, nors su kojelėmis. Duris su koja atspyręs išeina į kiemą. <br/>2. <span class="explanation">įspirti spyrusiam: </span> Nespardyk arklio, be kai anas tau atspir̃s, tai daugiau nebenorėsi! <br/>3. <span class="explanation">koja prisitikus į ką nusimušti, užsigauti: </span> Motina visiškai neseniai, eidama per pievą, nepastebėjo žolėj įkaltos gembės ir skaudžiai atsispyrė į ją kojos pirštą. <br/>4. <span class="explanation">atkišti, atstatyti (koją): </span> Kaip ana tą koją buvo atspýrusi?! Šeško Petras nė nepriklaupė, visas mišias stovėjo koją atspyręs. <br/>5. <span class="explanation">spyriu, ramsčiu paremti, prilaikyti, sustiprinti: </span> Su atsparu atspìrk tiltą, kad nevirstum. Nemokėjo atspìrt – žardą išvertė vėjas. A atspýrei koptas su kuom noriantais? Grūšnių padaug, buvau atspýręs šaką. Atspýrėm sūkertinį <span class="explanation"> (namą pakeltais sparais) </span> i išdžiovenom. Pastogės kertė ties priešininke, visai jau į žemę atsirėmusi, rodėsi, turinti atspyrusi trobos galą, kad langeliai neįsikniaustų į žemę. Neatspiramas. Mėsos stirta geležim atspirta. <br/>6. <span class="explanation">remiantis pasilaikyti, atsiremti į kokį ramstį: </span> Žmogus lazda atsispýrė, lazda lengviai palindo <span class="explanation"> (sulindo) </span> žemėn. Kojytei kas būtų, lazdyte atsispìrdamas eitum. Palkute atsìspiriu, ir man geriau. Atsispìrk lazdaite. Kap palandžioju <span class="explanation"> (pavaikštau), </span> pasėdėt, atsispìrt jau reikia. Gausi par ubagą lazdą, kad jam pačiam reikia atsispirt. <br/>7. <span class="explanation">tvirtai atsiremti kojomis, norint atsistumti, atsitolinti, pakilti, atsilaikyti ir pan.: </span> Šarūnė, dar žengus kelis žingsnius, atsispiria į smėlėtą dugną ir lengvai nuplaukia. Vel [nia] s atsispýręs į akmenį, i tame akmenė [je] palikusi velnio pėda. Tik labai gerai įsiręžęs, atsispyręs, žmogus šiaip taip mažumėlę kilstelėjo [akmenį]. Sylos kaip vandens, atsispìrti vietos yra – ko nedirbs?! Karvė negali kojom atsispìrt. Atsidėję lauksme, atsispýrę trauksme. <span class="explanation">pasispiriant kuo atsistumti: </span> Atsispìrti (nuo kranto), atsistumti. <span class="explanation">atsitraukti: </span> Traukis arčiau, kogi čia atsispýrei?! <br/>8. <span class="explanation">atšlieti: </span> Stovėjo atspirtos į sieną kažin kokios senos lentos. Senyboj abrozus atspìrdavo prie pačiom lubom. Kai atàspiri tvoros, tai da stovi [šuva]. Galva sienon atspirtà [užvirtusios karvės], negali nei kaklo ištiest. Prie durų atsispýręs stovia. Pečiais atsispýriau [į vežimą] ir stoviu. Pastovėjau obelės atsispýrus, apsiverkiau ir parejau namo. Sėdaus, atsispýriau in pušelę ir nusnaudžiau. Velniai du sėdi in lango: vienas in vieną bažnyčios ušėką <span class="explanation"> (durų staktą) </span> atsispýręs, ė kitas in kitą. <br/>9. <span class="explanation">įremti: </span> Jis atsisėdęs ant ledo besėdįs, kojas atspyręs į dirvos ežią. Jis vario durtuvą ištraukė iš kūno, koją krūtinėn atspyręs, lavoną … apvertė kniūbsčią. Kojas į langą atspýrei. Paskui vedė mešką in grinčią, bet ta, atsispyrusi angoje, nenorėjo vidun eitie. Pelėpės jurginis atsispýrė. <br/>10. <span class="explanation">susieiti, liestis, susisiekti: </span> Gražiai išeina laukas, upė atsìspiria į pat vidurį, nuotakus. Į rinką atsispiria iš visų šonų keliai. <br/>11. <span class="explanation">einant kuria kryptimi, pasiekti, atsidurti: </span> Dabar kad eitum iš mūs kaimo Strūnaitin, tai atsispirtum Kučliškėn. <br/>12. <span class="explanation">sulaikyti tėkmę, užtvenkti: </span> Upė malūno atspirtà. <br/>13. <span class="explanation">atstumti spyruokliuojant, atspriegti: </span> Atspiriamasis, atšaunamasis spyruoklis. Jau šitos spyruoklės mažai àtspiria – pagedę. <br/>14. <span class="explanation">atšokti, atkerti: </span> Neprydaužė skieto, siūlas ir paliko atsispýręs. <br/>15. <span class="explanation">mesti, nukreipti spindulius: </span> Saulė viršuj <span class="explanation"> (aukščiau nuo žemės) </span> ne tep šildžia, ale kur žemiau atsìspiria, tai… [labai šildo]. <br/>16. <span class="explanation">atstumti skląstį, atsklęsti: </span> Eikit, duris atspìrkit. Kaip mes atvažiuosim, tai atspìrsi duris. Atspìr' duris, inleid' mane pirkion. Jis šūkterė [jo], tai joj ir atspýrė duris. Duris atsispýrė. Mergiokaitė ėmė ir atsispyrė [duris]. <br/>17. <span class="explanation">sparčiai, greitai pareiti, ateiti, parvykti, parvažiuoti: </span> Atspýrė boba namo iš miesto. Aš pirmiau atspýriau namo. Àtspira dar bobutė, kad ir sakos šimtą metų turinti. Ot sukaitau, kol atspýriau iš turgaus! <br/>18. <span class="explanation">užeiti, prasidėti</span>. Rugiapjūtė atspir̃s – visi darbai suspirs. Ir vakaras atspir̃s, paki suvaikščiosi. Sėdi sėdi, tai, žiūrėk, ir pietai àtspiria. Jau ir vakaras atspýrė, o tu vis dar art rengies. <span class="explanation">užklupti</span>. Sakau, atspir̃s mane kokia dešimta valanda, tai ir nelaukiau. <br/>19. <span class="explanation">patekti, atsirasti, atsidurti: </span> Jei vilkas pasimaišis, tai arkliai kažin kur atsispir̃s. Kap tu rengies, tai būt atsispìrta <span class="explanation"> (nuvažiuota) </span> Seirijuosa. Už dviejų dienų atsispýriau Vilniuj. Pliaukštelėjo vaikui per ausį, ir tas bematant atsispyrė po stalu. Kad jūs iš toli atsispýrę, tai nieko ir nežinot. <br/>20. <span class="explanation">nuvyti, išginti: </span> Atspýrėm vokietį, pasidavė. <br/>21. <span class="explanation">sunkiai atnešti, atvežti, atgabenti: </span> Tris vežimus druskos atspýrė. „Pabieda“ atspýrė mane Vilniun. Atàspiria viedrą vandenio. <br/>22. <span class="explanation">pasipriešinti, atsilaikyti: </span> Neklausąs, atpuoląs nuog klausos, atsispiriąs. Prieš viską galima atsispirti, bet tik ne prieš gerumą. Prieš likimą neatsispirsi – kas žadėta, neišvengsi. Kur čia atsispirsi pagundai. Prieš du auksinius [pinigus] kurpius negalėjo atsispirti. Tu prieš mane neatsispìrsi. Gerai, ka taip gali atsispìrti negerti. Atsìspira priš tas bobas. Ligu Ignį išvarė ir nebeliko kam atsispirti, tuoj atsirado kiti dėdės įpėdiniai, stipresni. Da nekulta – turim kuo atsispìrt <span class="explanation"> (pasiteisinti), </span> kad neišvežėm rekvizicijos. Tum atsìspiru, ka vaikuo paskolijau, o taip zyza <span class="explanation"> (prašo) </span>. Tavam žodžiui niekas negal atsispirti. Atsispiriu kieno žodžiams. Kristus atsispyrė prieš velino gundymus. Togidėl nusitverkit šarvus Dievo, idant galėtumbite atsispirt piktoj dienoj. Samdinykas … ne atspirias, bet … prastoja avis. Atsispyrė kap ožys, vedamas in jomarką. Atsispyręs kaip ožys. Atsispìrsi kap žėba prieš dalgį. Kap mirsi, tai neatsispìrsi ir nepaduosi [mirties] teisman. <br/>23. <span class="explanation">atsikirsti, atšauti: </span> Vyrui klausant, dėl ko teip darytų, ši atspyrė: – Nu ką, ar nuspringot košę su lašiniais valgydamys?. Kits kitą pajuokia, ypač tuos, kurie neturi gero liežuvio jiems atsispirt. Šis atsispyrė: – Nieko nepadariau, tikt gana man mokyties. <br/>24. <span class="explanation">atlaikyti (puolimą), sulaikyti, atstumti kovojant: </span> Tiedvi valstybi privalė padėti karo ginklu atspirti priešininką. Jų užpuolimas atspirtas buvo. Vokytis i turkas kibo į rusą, jug čia rusuo reikėjo daug atsispìrti. Tik su Romos pagalba galėsiva atsispirti priešams, kurie dar už mus galingesni. <span class="explanation">paneigti, atmesti: </span> Su pasibaisėjimu ir paniekinimu atspyrė jis šitą neteisų apskundimą. <br/>25. <span class="explanation">patenkinti kokius poreikius, atkišti: </span> Ką tu atspirsi itum paršu itokioj draugėj?!. Tep kap tavo pasoga atsispýriau [ūkyje]. Pievomi atsispirtų̃, o tep tai kas gi <span class="explanation"> (menka žemė) </span>. Kas arklį parduoda, tus <span class="explanation"> (tas) </span> atsìspiria, kas perka, tam bėda. <br/>26. Užpuolė lygti nuo jo klevą, siūlo jam atsispirdamas penkis rublius. Tu turėtum atsispirdamas ją girti, aukso kalnus jai žadėti. Laisčiau daržus atsispirdama, bet be lytaus nederėjo niekas. Kazė drožė atsispirdamas saldį pieną. Daktarai dėl gydymo atsispirdami gydė, tačiau mergelė numirė. Jie abudu ėjo ėjo, rado trečią [stipruolį], katras atsispìrdamas kalnus lygino. Kad kerta, tai kerta <span class="explanation"> (valgo) </span> atsispýręs! Ans keika tavi atsispýręs, kad neatiduodi skolą. <br/><b>įspìrti, </b>į̃spiria, įspýrė<br/>1. <span class="explanation">suduoti koja: </span> Jautis jamui įspýrė. Mane arklys inspýrė. Anam įspýrė į pryšakį drigantas. Tėvui į akinius įspýrė gaidys, i iškrito stiklas. Toks negerumas, rodos, kas į paširdžius įspyrė. Tai ko skalini kaip šuva, koja įspirtas? Jei skirta, tai kap kojon inspìrta. Kur matei, ka veršis arkliui įspirtų! Esu jau visko patyręs – spardė mane kiti, ir kitus aš patsai esu įspyręs. <br/>2. <span class="explanation">spiriant įgrūsti, įsmeigti: </span> Kad šoks vilkas ant velnio, o jis kaip spyrė vilkui į kaktą ir įspyrė velnio plauką. <br/>3. <span class="explanation"> (koją) atkišti, atstatyti įremiant: </span> Ignas koją su nublizgintu batu kavalieriškai priekin įspyrė. <br/>4. <span class="explanation">įkišti, įstatyti (koją į batą, į kilpą): </span> Sesuo įspir̃s koją į kurpę. Kojos buvo įspirtos balno pentinūse, o galva tintaliojo. Kojų niekaip į batus įspirti negali. Basomis kojomis įsispýriau į kurpes. Nelakstyk po lauką basa, įsispìrk į klumpius. Na, tik įsispìrk į kurpes, da kojas nušalsi! Įsispyrusi basnirta į klumpaičius kleipt kleipt par žardieną. Vasariniais bateliais įsispýręs – koki čia šilima. Nueisiam įsispýrusios į šliurikes – plykt nuspyrei, i šokam basos. Ligonas išgys dar: būs ir įsispyręs į aulus. Įsispìrk kojas į balno kilpas. <span class="explanation">apsiauti: </span> Ir įsispìrti reik, ir apsisiausti. Tuo pušnis jis įsispyrė. <br/>5. <span class="explanation">įremti, įbesti, įsprausti: </span> Įspìrk sienon paramstį. Kad negriūt, pirkios bolkos inspìrtos. Paema šakes [šieno], į̃spiria kotą žemė̃s ir tada pastato. Mergaitė šakes paėmė, meškai nugaron inspýrė. Anspir̃s an sieną, tai to lova tep aplink ir sukas. Ir mestuvai yr par mañ keturi: iñspiri lubosna, meti po du siūlu. Įspýrė dilią, priveržė palindęs po traktorium. Kap sustvėrė jautis, mūran kap inspýrė! Kap inspýrė galvą kampan ir tyli <span class="explanation"> (neklauso) </span>. Guli inspýrus lubosna kojas. Užlipė an pečiaus, atsigulė aukštielniokas, inspyrė kojas lubos ir guli. Vilius sėdėjo alkūnes įspyręs į stalą ir galvą parėmęs į rankas. Tau alaviešką <span class="explanation"> (nuodėgulį) </span> koserėn tiktai inspìrt, kad baries. Kogi čia žiopsai lygiai tvoron inspìrtas?! Jei skirta, tai bus kap stipinu įspirta. Vežimas įsispyrė į medžių tarpą. Parinkai, pažiūrėjai, kad neinsispir̃t medžian, ir pjauni [stačią medį]. Šukas į galvą įsispýrusi <span class="explanation"> (įsismeigusi) </span> tokia sena boba. Galvą jau lubosna insispir̃s. Diedai, suolą atimk, bo insispýrė žirnis su pupa. Įsispýrė skersai subinę dirsė kaip branktas. Augo augo [pupa], insispýrė net lubosna, net dangtin. Tas kamuoliukas ansispýrė tan kalnan. Užpakaly kiūtina įsispyręs į arklą ir pasilenkęs mano brolis. Vyras vaikščiojo rankomis įsispyręs į šonus. <span class="explanation">smaigstant padaryti: </span> Vakar streigų tvorą inspýriau. <span class="explanation">paspirti, atremti: </span> Kad būt kuom inspìrt kluono durys. <br/>6. <span class="explanation">tvirtai, įsiręžus įsiremti kojomis, norint išsilaikyti vietoje: </span> Kap insispýrė visi, ir ištraukė šitą ropelę. Traukia kojom įsispýręs. Šitas ožys labai nesidavė, insispyrė, bet žmogus jį tempte insitempė [į ratus]. Ją. tęst, ana įsìspiria ir neina. Lindikas išsiskyręs, traukia dūdą įsispýręs. <br/>7. <span class="explanation">įbrukti, įgrūsti, įvaryti: </span> Gerai paieškojęs radau dar į kertę įspirtas kelias moterėles iš Zarasų pavieto su namų darbo audeklais. Jūsų dievas kambaryje vietos neturi: į kertę įspirtas. <br/>8. <span class="explanation">prievarta įduoti: </span> Inspýrė dvidešim penkis arus, ir visa. Inspýrė tokį arklį kap dieglį šonan, ir turėkis. <br/>9. <span class="explanation">važiuojant, einant kuria kryptimi, pasiekti, atsidurti, įsiremti į ką: </span> Kai važiuoste, tiesiog bažnyčion ir insispìrste. <br/>10. <span class="explanation">įsmeigti (akis, žvilgsnį): </span> Kai parėjom, tėvas teip pasižiūrėjo įspýręs. Vaikai žiūrėjo įspýrę akis. Kogi įspýrei į mane akis? I dieno [je], i vakare įspýręs akis televizoriun, – misliji, kad sveika! Žiūri an tą stulpą akis įspýręs i stovi kaip sušalęs. Jis visą laiką vypsojo akis įspyręs į piemenėlę. Kas čia žiūrės į tave įsispýręs?! Žiūri įsispýrę an kortas. Langan insispýrę žiūro [vaikai]. <br/><b>įsispirtinaĩ</b>. Algutis įsispirtinai pažiūrėjo į tėvą. <br/>11. <span class="explanation">įeiti spinduliams, įspįsti: </span> Saulė jau langan inspýrė, o anas vis miegti. Miegok, kol saulė įspir̃s an nugarą. Ale kaip ažumigta – saulė inspýrė. Nigdi neatsikels anksčiau, ale vis kai saulė iñspiria šikinėn <span class="explanation"> (aukštai pakyla) </span>. Gulėsi čia dabar, kolei saulė rūron inspir̃s! Tinginys kelias, kai saulė šiknon iñspiria. <br/>12. <span class="explanation">įtrenkti: </span> Reikia uždaryt jušką – galia įspìrt. Žaibas medį įspyrė. Moterys, uždarykite duris, kad perkūnas neįspirtų. Perkūnas į trobą įspýrė. <br/>13. <span class="explanation">įgelti, įkąsti: </span> Kas čia tau, bene bitis įspýrė – suputo žandelis. Nė veizėti neapsiveizėjau, kaip bitelė ir įspýrė. Man bitė įspýrė į akį. Ka žmoguo į̃spira dvyleka širšūnų, ta ans numiršta. Tiek to skaudėjimo – kap blusos įspìrta! <br/>14. <span class="explanation">pasirakti, įsidurti: </span> Neik čia – koją inspirsi. <br/>15. <span class="explanation">priversti, prispirti: </span> Ana būt inspýrus aust aštuoniom [nytim]. <br/>16. <span class="explanation">užsispirti: </span> Tebemelžia ji karves, įsispýrus tebemelžia. Tėvas insispýrė i nedavė dukteriai pasogos. Jaunasis insìspiria ir nevažiuoja. Duoda jam žydai … tris rublius …, o jis įsispyrė ir neleidžia be pusketvirto. <br/><b> į áukštąją kìlpą įsispìrti</b> <span class="explanation">iškilti, pasidaryti žinomam: </span> Po visų rūpesnių ir vargų jauniejai gyventojai įspyrė ing aukštąją kilpą. <br/><b>į sùbinę įspìrti</b>. <span class="explanation">išvaryti: </span> Įspýrė į sùbinę, ir išvažiavau. <br/><b>óžį įspìrti</b> <span class="explanation">apsirikti audžiant: </span> Ne tą pakoją mynei, óžį įspýrei. <br/><b>išspìrti, </b>ìšspiria, išspýrė<br/>1. <span class="explanation">smogiant koja išmesti, išmušti, išstumti, pašalinti: </span> Išspìrti iš aikštės sviedinį. Aš visą lovos galą išspýriau. Juodžemio grumstas briedžio išspìrtas. Jau kielė su garniu ledą išspyrė. Parlėks kielės – išspìrs ledą. <span class="explanation">išdaužti, išlaužti, išmušti, sužaloti: </span> Jam anais metais arklys koją išspýrė. Jaučiai bėgdami sumindė visus, kitam ir dantis išspyrė. Kai krito nuo stogo, išspýrė dantis. <br/>2. <span class="explanation">išvyti, išguiti: </span> Ištrauks piningus ir išspìrs lauko. Matos, ka greit ir iš pleciuko išspir̃s. Mat ir išspyrė tamstą iš Joniškėlio! <span class="explanation">iššvaistyti, išleisti: </span> Niekur pinigo be reikalo neišspirdamas jis vis tiek išgyvent negali. <br/>3. <span class="explanation">spiriant padaryti: </span> Dingsta, užsilygina šimtai duobelių, kurias išspyrė maži žiogai. Arklys, par kūlius eidamas, ugnis ìšspiria. Kas tave tokią išspýrė, ka tokia esi? Par tą didį stroką ir bruzdėjimą iš seno kelmo išspyrė tokį vaikelį. Ožka šoko per tvorą, išspyrė bajorą. [Vilkas] šoko par kelmą ir išsispyrė tokią gražią, greitą ir spraunią bobelę kaip girnų apatinis akmuo. <br/>4. <span class="explanation">išsiminti, nusispausti pakojai, paminai, nytims: </span> Spiri tas nytis – teip išsìspira, spiri tas – teip. <br/>5. <span class="explanation">atkišti, atstatyti: </span> Ar ne tik Maruikos karvė nūnai nelaidyta, kad tešmuva tep išspìrtas. <br/>6. <span class="explanation">išsiristi: </span> Du viščiukai iš kiaušinio išsispýrė. <br/>7. <span class="explanation">išmauti įkištas kojas, nusiauti: </span> Vakarop Dūdjonis, išspyręs klumpes, įsispyrė į senus batus ir išlėkė Ašpurvių link. Tik virtuvėje ir tebuvo galima išsispirti klumpes. Išsispìrk iš kurpių i pasileisk basas karviums už akių. Išsispìrk batelius, tai mažiau kojos degs. Išsispìrk iš kurpių – greičiau pabėgsi. <br/>8. <span class="explanation">išbėgti, pasprukti: </span> Sučiupęs marškinius, vagis tuojau išspyrė laukan. <br/>9. <span class="explanation">priversti ką daryti: </span> Išspýrė, kad atduot pinigus. <br/><b> iš grum̃sto išspìrti</b> <span class="explanation">gauti, įsigyti, pelnyti iš menkiausio dalyko: </span> Jis moka ir iš grum̃sto pinigą išspìrt. <br/><b> [kaĩp, lýg] iš kélmo [vélnio] išspìrtas</b><br/>1. <span class="explanation">netikęs, nesumanus, neapsukrus: </span> Kad jis man atrodo toks lýg iš kélmo išspìrtas.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

atspirti

#