spygsóti, spỹgso (-ója), -ójo.
1. silpnai šviesti, vos matomai spindėti, žibėti: Par langą spygso žiburys, t. y. šviečia. Mažilelę lempilelę užsidegiau – tiku (vos) spỹgso. Eik šę, kur tas žiuburukas spỹgso. Žiūriu – tokio [je] mažutė [je] grintelė [je] spygso švieselė. Spỹgso lempelė kaip špygelė. Kame ne kame tiktai tose tamsybėse saulės spindulelis spygsojo. Išblyškęs mėnesio pjautuvėlis spygsojo balkšvame dangaus skliaute. Iš jos turi tarsi spygsoti žmogaus asmenybė. žibėti. Vaikas visai sunykęs – vienos akutės bespygso. Linksmos ir gudrios akelės spygsojo. Du spygso, du niūkso, keturi keverzoja.
2. akis įbedus žiūrėti, spoksoti: Jau temsta, o da į kningas tebespygsái – da akis sugadinsi beveizėdamas. Spygsójo ana visą laiką į langą. Ariant nėr kada spỹgso. Spỹgso vaikai į svetimą.
3. stovėti, dunksoti, stūksoti: Visais padusiais (ant Dusios krantų) spygsojo ir dabar dar tebespygsoja dideli milžinkapiai. Vos žolytė spygso.
atspygsóti. silpnai šviesti, atspindėti: Iš padangių atspygso jau besirengiąs leistis jaunas mėnuo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.