atstičyti

stìčyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo). užsispyrus ginčyti, ką tvirtinti: Nestìčyk man, kad aš sakau taip, o tu sakai kitaip. Ko tu stìčyji, jug žinai, kad muno teisybė?! Ko stìčiji, kad nežinai – geriau tylėtumi. Stičija malagingai. Nė [ra] čia ko stìčyties, eik ėsti.
atstìčyti. ginčijant įtikinti: Led atstìčyjau, t. y. ant savo noro pastačiau. Atstìčijai, tavo viršus.
pasistìčyti pasispyrioti, pasiginčyti: Pasistìčijau, i nedavė ėsti.
užsistìčyti. užsispirti: Ana užsistìčijo ir neina pri darbo. Užsistìčijo i tyli. Užsistìčijo ir gavo vaikas mušti. Anuodu buvusiai užsistìčijusiu tat jau žinoti. Oi ožys: užsistìčija – neišvarysi, nesusišnekėsi. Užsistìčijos kai ožka.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atsticyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv