stūmė́jas, -a. -à.
1. kas stumia: Stūmėjas valties. Įstūmė girtą į Ventą, prilakė, stūmėjaĩ po aštuonius metus gavo. Patrauksiu [pats],
nereikia man stūmė́jų. Jinai ėmė smarkiai derėtis dėl kainos su karučių stūmėju.
2. rėmėjas: Laikraštis, būrio svarbiųjų stūmėjų skaitomas, silpsta.
atstūmė́jas, -a. atitolintojas.
išstūmė́jas, -a. kas išstumia, priverčia pasitraukti: Tokių vietų, kuriose viena tauta būtų išstūmusi kitą, o tą išstūmėją – dar trečia ir t. t, galima rasti plačiajame pasaulyje nemaža. Aisčių vardui išnykus IX amžiuje, jo vietoje tuojau atsiranda jo išstūmėjas prūsai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.