.
sū̃dijimas (sū̃dyjimas).
1. →. sūdyti 1: Sūdijimas ir galvokartai.
2. →. sūdyti
3.
apsū̃dijimas. →. apsūdyti:
1. Apsūdijimas, provos galas. Dabokimės neteisaus apsū̃dijimo.
2.
atsū̃dijimas. →. atsūdyti 1: Atsū̃dyjimas jau tur teisybės geliavimą. Sūdžių ištarimas, atsū̃dyjimas. Atsūdijimas buvo ne pagal prasikaltimą, bet pagal ponų norą.
nusū̃dijimas. →. nusūdyti
1.
pasū̃dijimas. →. pasūdyti
1.
pérsūdijimas. →. persūdyti 1: Parsūdijimas.
prasū̃dijimas. →. prasūdyti:
1.
2. Jei užgirsdavo kitus bekalbant su prasūdijimu artimo, visados perspėdavo, idant nesūdytų kitų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.