atšvęsti

švę̃sti, šveñčia, šveñtė.

1. iškilmingai minėti kokį žymų įvykį: Sulaukę Naujųjų metų, žmonės švenčia, džiaugiasi. Šventėm kalėjimuos Pirmą gegužės, laužėm duris krūtine. Kur švenčia tautos šventę, ten einu išeiginiais drabužiais apsivilkęs. Dar jo gimtinę dieną švęsdavom. I nemislijom, ka galėsiam švę̃sti auksines vestuves. Erodas šventė dieną savo užgimimo. Šiandien jis šveñčia svodbą savo vaikų. Švę̃sti sužieduotuves. Švę̃sti sukaktį. Kasmet naujuose butuose žmonės švenčia įkurtuves. | Ant to kalno gegužines švę̃sdavo. Užgavėnes šveñčia, ant rytojaus Pelenija. Mes vėl linksmi pavasarį šveñčiam. Už lango šventė savo atėjimą žiema.

2. šventiškai minėti su religija susijusį kokį įvykį; laikytis religijos įsakytos šventės nedirbant ir meldžiantis: Švęskim didę tą šventę su širdelių linksmybe. Šešias dienas tavo darbą dirbsi, o sekmą dieną švęsi. Kam tas dienas Velykų švenčiame. Šventę neraugintos duonos švęsi (laikysi), idant septynias dienas neraugintą duoną valgytumbei. Todėlei šita naktis yra Ponui laikoma (švenčiama), jos jis juos iš Egipto žemės išvedė. Nedėlia, nedirbama diena švenčiama. Ir švęsit ją Viešpačiui už šventę. Nešvenčiama diena. Ši diena bus šveñčiama. Nedėldienę švę̃sti. Joninių didelę šventę poryt viešėdami švę̃sim. Jurgio dieną visada šveñtė. Atmink, idant dieną šventą švę̃stumbei. Mes nū senovės šveñtam sekmadienį. Pavasarį, jeigu da laukų darbų nėr, tai visą savaitę švę̃sdavo Velykas. Švęst šventės reikia, neseka dirbt. Kas šveñčia, kas kruta. Jūzapą turiam švę̃sti – į mišką važiuoti nereik. Seniau, kada pripuola, tada švę̃sdavo [atlaidus],
o daba kelia į sekmadienius. Aš žyduko nenorėjau, šėbo švę̃stie nemokėjau. Darbus atlikus smagu švęsti. Darbo nebaigus sunku švęsti. Turiu vienus batus ir švę̃st, ir gyt. Mano pasagalas tas vienas – ir švę̃stų, ir myžtų. Mes su juo tik nedėlią šveñčiam.

3. atlikti religines apeigas, laikyti pamaldas, celebruoti: Pamaldas jau naujo [je] bažnyčio [je] šveñčia. Šitas jaunas kunigas labai pamaldžiai šveñčia mišias. Kunigai šalčio daugiausia kenčia, kad žėdna dieną bažnyčio [je] šveñčia. Kas mielą nedėlę į bažnyčią ėjo, prie altoriaus klaupė, mišių šveñčiamų klausė, meldės.

4. giedoti: Antanas labai gražiai moka švęst. Raudojos rauda, žėkeliai šveñčia, močiutė graudžiai verkia; mokiniai gieda, vargonai gaudžia, bernužis gailiai žlembia.

5. nedirbti, ilsėtis: Galėsit švę̃st – darbo jau nebėr. Šiandien šveñtam, nieko nedarom. Dar kaminą išsimūravosiu, tąkart jau švę̃siu. Pas ką viršinykas maitinas, tą dieną piemenėlis šveñčia. Aš šiandien švenčiù. Jis trečią dieną šveñčia. Gera švęst, kai čėso yr. Šveñčiam ir nevalgę kenčiam. Gerai būtų kasdien švęsti, kad tik nereikėtų bado kęsti.

6. šventinti 1: Ans šveñčia altorių, paršą, ražančių, agnasą, škaplierius. Kunigas nèšventė par dešimt metų to kryžiaus. Tie kapai y [ra] buvę seniai, vyskupo švęstì čia anie yra. Rožes atsodina su rožančium, Kalvarijo [je] švęstu, patrindami. Va kap Papelčius, švę̃sdavo pelenus. Pie Verbinę neši švę̃stie verbą. Paskum šveñčia jų žiedus. Riešutynas – Dievo žolynas, nuo grauzmo šveñčia – grauzmas nedaužia trobosna. Šveñčia per Velykas valgį. Karbijos nupintos, jas šveñtė, juostom rišo. Ir šventė, ir maldas skaitė – ir vis tas pats (vaidenasi) . Tie trins vyrai, įeję į triobą, apsakinėjo evangeliją, šventė ir laimino visokius daiktus. Bei aš noriu tabernakulą liudymo su altoriumi švęsti. Kas nes yra didesnis: dovana arba altorius, kursai švenčia dovaną?

7. laikyti šventu, teikti didžią garbę. Kad švenčiamas būtų vardas tavo! Tesie švenčiamas tavo vardas. Tavas vardas šventas tarpu visų giminių tesi baimėj švęstas. Švęskies mūsump tavo vardas. Švęskisi vardas tavo. Idant švęstų̃s (būtų šlovinamas) , idant stepinamas, pažįstamas ir garbus būtų visuosemp … šventas vardas jo. | Švęskis tavo valia, o ne mano.

8. šventinti 2: Vyskupas priskirtus mokslius vaikelius laikė savo buto [je] ir mokindino daiktų, kunegams priderančių, o pamokytus šventė į kunegus.

9. šventinti
5. Todėl švęskitės, idant šventais būtumbit. Idant žinotumbit, jog aš ponas esmi, jus švenčiąsis.

10. aukoti: Už juos patis švenčiu save, tai est save palažu a afiera afieravoju. Ne visi drįsta geriem darbam švę̃stis.

11. šventinti 8: Motyna vaiką šveñta. Pasiuto švę̃sti piemenį su laza! [V] antą ceberkan i pradė [jo] švę̃st [susimušusius] ! Išsilaužus beržo rykštę ėjo svirnan žento švęsti. Čėsais kančiais juosius švenčia! rengtis pylai: Švę̃skias, vaikali brangus, švę̃skias!

12. rimti, likti vietoje: Jo duktė neištekėjo šįmet, tegu šveñčia liki kitų metų. Nèšventas vaikiai pas tą gaspadorių. Nèšventės numie ir išbėgo į Ameriką.
bañdą švę̃sti ganyti: Eisu į Latviją bandõs švę̃sti.
baubų̃ šveñtę švę̃sti bijoti: Baubų šventę šventi, daugiaus nieko!
kebenė̃ką švę̃sti sėdėti nieko neveikiant: Ko šventì kebenė̃ką, ar neturi darbo?
kuõlinę (kuõlines.
) švę̃sti stovėti nedirbant, nieko neveikiant: Nieko neveikia, atsistojus ir kuõlinę šveñčia.
švenčiùlą švę̃sti tinginiauti: Ko tu šventì švenčiùlą, bene darbo nėra?
švęstà galvà.
tìnginį švę̃sti. tinginiauti: Eisiu tinginį švęsti – darbo jau negaliu pakęsti.
apšvę̃sti, apšveñčia (àpšvenčia), àpšventė

1. apšventinti 1: Kur kryžių turėjo – apìšventė. Apšvęs mano griešną kūną ir mano namelius. I pask [ui],
kaip jau pripoteravo, àpšventė – i sveika sau moteriška paliko. Kunigas apìšventė, ir išnyko tas viskas. Apšvenčia visus per mišią. Tada tėvas nuneša bažnyčion kraitelę [su valgiais],
apšveñčia. Kiaušinius iš vakaro kunigas apšveñčia. Devintiny nupindavom devynius vainikelius iš visokių žolių, apšvęsdavom bažnyčioj ir turėdavom bažnyčioj visos devynios. Žolinėj apsìšvenčiau rugelių, nuo ry [t] dienos pradėsim sėti. Jeigu nori, kad bernai iš visų kraštų mylėtų, reikia, bažnyčion nuėjus, kryžiškai apsišvęst. Imk juos savęsp ir apsišvęsk su jais.

2. pradėti ilsėtis, tarsi šventę švęsti: Šventę àpšvenčiau, t. y. nieko nedirbau. Parėjo ir apsìšventė! Kas jau dar dirbs?

3. apšventinti 4: Ustovas kad apìšventė botagu piemenį, tai tas ilgai atsimins.
àpšvęsta gálva (kas). Žmogus jau apìšvęsta gálva, jau pilnas žmogus.
atšvę̃sti, atšveñčia (àtšvenčia), àtšventė.

1. iškilmingai paminėti (kokį įvykį): Laimėjimą atšvęsime, broleliai, kaip pridera tauriem bajoram švęst. Jisai sumanė atšvęsti savo gimimo dieną. Abu teatrai atšventė dvidešimtmečio sukaktis. Atàšventėm Petro vestuves. Ar àtšventei šventes?.

2. atlikti religinę šventę: Dešims Velykų àtšventėm čionai. Žydai jau àtšventė savo šventes. Ar nesibijotės, kad jus pekla prasivėrus, taip šventas dienas atšveñčiant, tuo pražudytų?

3. prišvęsti
1.

4. baigti švęsti (šventę): O kada jau pamato [Vakarinę žvaigždę],
tada atšvenčia. Žydai šabą ažušvenčia penktadienį, o atšveñčia šeštadienio vakarą.

5. atšventinti 1: Šventybė išpūstyta buvo, altorius atšvęstas. Pagonys šventybę atšventę (aptepę, išbjaurinę) buvo. Prisakymus Pono Dievo paržengia ir šventą dieną atšvenčia.

6. atšventinti 3: Tai švęst, švęst ją. kunigas, ir atašventė.

7. atšventinti 5: Kap atšvęsiù per šikinę, tai žinosi!
įšvę̃sti, įšveñčia (į̃švenčia), į̃šventė

1. įšventinti 1: Netrukus juos kunigais įšventinsią (įšvęsią). Anais metais į̃šventė naują vyskupą. Da neį̃švęstas, ateinantį mėnesį įšvę̃s. Ans įsìšventė į kunigus. Noriu kuniguos [na] įsišvę̃st. Neseniai mano brolis įsìšventė, o jau gavo kleboniją. Į vyskupus įsišventęs parvyko į Žemaičius.

2. pripažinti, laikyti vertu būti kuo: Taip būdavo įšvenčiama į vyrus.

3. įšventinti 3: Iñšventė bažnyčią, aš mažukė buvau.
iššvę̃sti, iššveñčia (ìššvenčia), ìššventė

1. praleisti švenčiant, prašvęsti: Visas Kalėdas ìššvenčia [jaunamartė pas savo tėvus],
trečiądien – namo. Iššveñtę tris dienas, dabar šoksime dirbtų. Jau tris dienas ìššventė ir da negana. Arkliai gerai išsìšventė (prastovėjo per atlaidus) .

2. iššventinti 1: Ir kunigą buvo atsivežęs, namus išrūkė, iššventė.

3. šventinant išvaryti, pašalinti: Kunigas ìššventė velnią iš namų. Vieną [velnią] jau ìššventėm – pro pažastį kunigui šust. Volterio raštų skaitymas nekliudė … kunigo kviestis žiurkėms … iš klėties iššvęsti.

4. įsišventinti: Išsìšventė kunigu. Išsišventė į kunegus ir spėriai įšoko į Vilniaus pralotus.
nušvę̃sti, nušveñčia (nùšvenčia), nùšventė.

1. praleisti švenčiant, atšvęsti: Mes Jonines gerai nùšventėm. Laimingai nušvęsti šventes.

2. šventą laikyti, pagerbti: Duok, kad … vardą tavo nušvęstumbim.

3. padaryti nebešventą: Sakyk …, idant mano šventą vardą nešventu nedarytų (nenušvęstų). Večeria viešpatiškoji popiežiškoje mišioje vienur yra nušvenčiama alba pagėdinama.
pašvę̃sti, pašveñčia (pàšvenčia), pàšventė

1. šventiškai paminėti, atlikti šventę: Tai bent pašvę̃sime Naujuosius metus – tris dienas! Yra laiko ir šventes pašvę̃st, ir darbą padirbt.

2. nedirbti, pailsėti: Nė sekmadienį nėr kada pašvę̃st kolūky. Tai bent pašvę̃st bus laiko! Šiandien pašvę̃siu, pasiruoškit jūs [pietus]. Ryto [j] juk pasišvę̃siu. praleisti nedirbant, ilsintis: Ka parvažiuodavo iš mokslo, atostogus pašvę̃sdavo a mėnesį, ar kiek.

3. pašventinti 1: Sakau tave … pašvenčiamą Dvasia šventąja. Ans pašventė kryžių, knygas, aprisus, Velykų stalą (visokius ėdžius). Pašvę̃sti žvakes. Pàšvęstas vynas. Vanduo pašvęstas. Padarė kapus, ir vyskupas buvo atvažiavęs švęst, pàšventė tuos kapus. Pašvę̃st veždavom bažnyčion, kas ką turi: tenai kiaušinelį kokį ai sviesto. Grūdus pašvenčia ir pasėja, tai ir duona švęsta. Čia ne šventi valgiai, tik pašvęstì. Pàšvenčia žolės per Devintinį. Galvijus rūkia ėgliais su kvietkais pašvęstaĩs, kai leidžia laukan. Pašventì švęstu vandeniu su verbe [pirmą kartą išgenamus gyvulius]. Pàšventė laukus, tada prapuolė [laumės]. Ka pàšventė, i nebibaido. Teipo bus jis ir jo rūbai, jo sūnūs ir jų rūbai pašvęsti. Kunigas … pašveñčia duoną ir vyną žodžiu Dievo. Duona pašventama, pašvęstinė. Kas nes yra dides [nis]:
dovanagu aba altorius, kursai pašvenčia dovaną. Kap kunigas pàšvenčia (nesmarkiai palijo) . Nei pàšvęstas, nei krikštytas, visas kryžiais apstatytas.

4. pašventinti 2: Pašvenčiu kunigu. Kunegas į vyskupus pašvęstas. Motinos Dievo dienoj pašvę̃s du vyskupu. Įvilko į juodas jupeles ir pàšventė į minyčkas. Parvedžiau sekmą iš klioštoriaus mergą – buvo pašvęsta miniška. Pasišvenčiu ant kunigystės. Pašvęstis kunigu.

5. pašventinti 3: Christus … patis savi išdevė užu ją. idant aną pašvęstų. Šventa Dvasia … pašvenč [ia] ir atgimdo žmones. Netikįs vyras pašvenčiamas per moteriškę. Pašvenčiamóji malonė. Ne vieta nes žmogų pašvenčia, bet žmogus vietą.

6. paskirti kaip auką, paaukoti: Pašvęsk (skirkite) man visą pirmgimį. Kiekvienas patinėlis, kursai pirma užgema, turi būti Ponui pašvęstas. Ona … pagalei apžadą savą V. Dievui ją. pàšventė. Pašvenčiu Dievui. Nes kita yra nusidėt vagyste daikto prasto, o kita nusidėt vagyste daikto, Dievui pašvęsto. Būtumei tauta, pašvęsta Viešpačiui. Aš pašvęsta vien tam, kas amžina!

7. skirti jėgas, gyvenimą kokiam tikslui: Pasišvęsti ir vargti už žemę mylėtą. Kovoti, kentėti, pasišvęsti dėl principo prasminga tik tuomet, kai tas principas yra gyvas. Nesvyruodama ėjo prie savo tikslo, be galo pasišventusi. Davatka labiaus už kitus Dievui pasišventus. Pasišvęsti mokslui. Pasišveñtusioji meilė.
pasišveñtusiai. Dabar ji buvo pasišventusiai prisirišusi prie vaikų.

8. pasipuošti: Ateita vaikis kaip dobilas – pasistrajijęs, pasišveñtęs.

9. pašventinti 7: Žadėjo da tą katiną pašvę̃sti už smetono išvertimą. Kad aš tave pašvę̃siu, tai atsiminsi!

10. suvalgyti: Mes savo kleckus pàšventėm.
kaĩp pàšvęsta; lýgiai kàs pàšventė visiškai nėra, tuščia: Išsiutau visą lauką – arklių nėr, lýgiai kàs pàšventė. Žmonių kely – kaĩ pàšvęsta: nė vieno nesutikau. Dyka kaĩp pàšvęsta – nieko nėra.
kaĩp (tar̃tum kaĩp) pàšvęstas

1. Tar̃tum kaĩ pàšvęstas tyli.

2. visiškai be nieko, tuščiomis: Išeisi iš te. kàp pàšvęstas – išgrebos visą.
péršvęsti

1. baigti švęsti šventę.

2. atšvęsti 1: Mūs kaimynas šešiasdešim metų péršventė – numirė.

3. per ilgai švęsti, nieko nedirbti, švenčiant nuobodį įsivaryti.

4. pašventinti: Bet jis, pakajaus Dievas, te peršvenčia jus visai.

5. peršventinti 1: Reiks vyskupuo páršvęsti kapus, kad klebonas laido [ja] visokius šnapšvirius, latrus, susimetėlius. Páršvenčiau kiaušinius Velykoms.

6. šventinant priskirti kitam tikėjimui: Surdegio bažnytėlę péršventė [pravoslaviškai] prie carui. Paskiau péršventė į katalikų bažnyčią.

7. peršventinti
4.
prašvę̃sti, prašveñčia (pràšvenčia), pràšventė

1. praleisti laiką švenčiant šventę: Nieko daug ko nedarys, tik tei [p] prašvę̃s, i viskas. | Da būt Velykas prašveñtus namie, ne ligoninėj.

2. praleisti laiką nedirbant: Kai kasdien švęsi, tai visą gyvenimą prašvęsi.
prišvę̃sti, prišveñčia, prìšventė

1. pakankamai, iki valios švęsti: Tai prišvę̃sime – keturios dienos švenčių. Ar dar tu neprisìšventei?!

2. prišventinti
1.

3. prišventinti
3.
sušvę̃sti, sušveñčia (sùšvenčia), sùšventė

1. pradėti visiems šventę švęsti.

2. atšvęsti: Šiandie gerai sùšventėm.

3. sušventinti
3.
užšvę̃sti, užšveñčia (ùžšvenčia), ùžšventė

1. pradėti šventę švęsti (ppr. iš vakaro): Vakar jie anksti ùžšventė. Ažùšventėm šventę jau išvakariai. Jie kap žydai – dar iš vakaro ùžšvenčia. Rodėsi, kad ne tik žmonės, bet ir laukai užušventė.

2. nustoti dirbti, pradėti ilsėtis: Parnešiu šieną – galėsiu užšvęst. | Tinginiai – ùžšventė, visai nebdirba.

3. užšventinti
2.
kuõlinę užšvę̃sti stovėti nedirbant, nieko neveikiant: Ar tu jau kuõlinę ùžšventei?

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atsvesti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>švę̃sti, </b>šveñčia, šveñtė. <br/>1. <span class="explanation">iškilmingai minėti kokį žymų įvykį: </span> Sulaukę Naujųjų metų, žmonės švenčia, džiaugiasi. Šventėm kalėjimuos Pirmą gegužės, laužėm duris krūtine. Kur švenčia tautos šventę, ten einu išeiginiais drabužiais apsivilkęs. Dar jo gimtinę dieną švęsdavom. I nemislijom, ka galėsiam švę̃sti auksines vestuves. Erodas šventė dieną savo užgimimo. Šiandien jis šveñčia svodbą savo vaikų. Švę̃sti sužieduotuves. Švę̃sti sukaktį. Kasmet naujuose butuose žmonės švenčia įkurtuves. \| Ant to kalno gegužines švę̃sdavo. Užgavėnes šveñčia, ant rytojaus Pelenija. Mes vėl linksmi pavasarį šveñčiam. Už lango šventė savo atėjimą žiema. <br/>2. <span class="explanation">šventiškai minėti su religija susijusį kokį įvykį; laikytis religijos įsakytos šventės nedirbant ir meldžiantis: </span> Švęskim didę tą šventę su širdelių linksmybe. Šešias dienas tavo darbą dirbsi, o sekmą dieną švęsi. Kam tas dienas Velykų švenčiame. Šventę neraugintos duonos švęsi (laikysi), idant septynias dienas neraugintą duoną valgytumbei. Todėlei šita naktis yra Ponui laikoma (švenčiama), jos jis juos iš Egipto žemės išvedė. Nedėlia, nedirbama diena švenčiama. Ir švęsit ją Viešpačiui už šventę. Nešvenčiama diena. Ši diena bus šveñčiama. Nedėldienę švę̃sti. Joninių didelę šventę poryt viešėdami švę̃sim. Jurgio dieną visada šveñtė. Atmink, idant dieną šventą švę̃stumbei. Mes nū senovės šveñtam sekmadienį. Pavasarį, jeigu da laukų darbų nėr, tai visą savaitę švę̃sdavo Velykas. Švęst šventės reikia, neseka dirbt. Kas šveñčia, kas kruta. Jūzapą turiam švę̃sti – į mišką važiuoti nereik. Seniau, kada pripuola, tada švę̃sdavo [atlaidus], o daba kelia į sekmadienius. Aš žyduko nenorėjau, šėbo švę̃stie nemokėjau. Darbus atlikus smagu švęsti. Darbo nebaigus sunku švęsti. Turiu vienus batus ir švę̃st, ir gyt. Mano pasagalas tas vienas – ir švę̃stų, ir myžtų. Mes su juo tik nedėlią šveñčiam. <br/>3. <span class="explanation">atlikti religines apeigas, laikyti pamaldas, celebruoti: </span> Pamaldas jau naujo [je] bažnyčio [je] šveñčia. Šitas jaunas kunigas labai pamaldžiai šveñčia mišias. Kunigai šalčio daugiausia kenčia, kad žėdna dieną bažnyčio [je] šveñčia. Kas mielą nedėlę į bažnyčią ėjo, prie altoriaus klaupė, mišių šveñčiamų klausė, meldės. <br/>4. <span class="explanation">giedoti: </span> Antanas labai gražiai moka švęst. Raudojos rauda, žėkeliai šveñčia, močiutė graudžiai verkia; mokiniai gieda, vargonai gaudžia, bernužis gailiai žlembia. <br/>5. <span class="explanation">nedirbti, ilsėtis: </span> Galėsit švę̃st – darbo jau nebėr. Šiandien šveñtam, nieko nedarom. Dar kaminą išsimūravosiu, tąkart jau švę̃siu. Pas ką viršinykas maitinas, tą dieną piemenėlis šveñčia. Aš šiandien švenčiù. Jis trečią dieną šveñčia. Gera švęst, kai čėso yr. Šveñčiam ir nevalgę kenčiam. Gerai būtų kasdien švęsti, kad tik nereikėtų bado kęsti. <br/>6. šventinti 1: Ans šveñčia altorių, paršą, ražančių, agnasą, škaplierius. Kunigas nèšventė par dešimt metų to kryžiaus. Tie kapai y [ra] buvę seniai, vyskupo švęstì čia anie yra. Rožes atsodina su rožančium, Kalvarijo [je] švęstu, patrindami. Va kap Papelčius, švę̃sdavo pelenus. Pie Verbinę neši švę̃stie verbą. Paskum šveñčia jų žiedus. Riešutynas – Dievo žolynas, nuo grauzmo šveñčia – grauzmas nedaužia trobosna. Šveñčia per Velykas valgį. Karbijos nupintos, jas šveñtė, juostom rišo. Ir šventė, ir maldas skaitė – ir vis tas pats <span class="explanation"> (vaidenasi) </span>. Tie trins vyrai, įeję į triobą, apsakinėjo evangeliją, šventė ir laimino visokius daiktus. Bei aš noriu tabernakulą liudymo su altoriumi švęsti. Kas nes yra didesnis: dovana arba altorius, kursai švenčia dovaną? <br/>7. <span class="explanation">laikyti šventu, teikti didžią garbę</span>. Kad švenčiamas būtų vardas tavo! Tesie švenčiamas tavo vardas. Tavas vardas šventas tarpu visų giminių tesi baimėj švęstas. Švęskies mūsump tavo vardas. Švęskisi vardas tavo. Idant švęstų̃s <span class="explanation"> (būtų šlovinamas) </span>, idant stepinamas, pažįstamas ir garbus būtų visuosemp … šventas vardas jo. \| Švęskis tavo valia, o ne mano. <br/>8. šventinti 2: Vyskupas priskirtus mokslius vaikelius laikė savo buto [je] ir mokindino daiktų, kunegams priderančių, o pamokytus šventė į kunegus. <br/>9. šventinti 5. Todėl švęskitės, idant šventais būtumbit. Idant žinotumbit, jog aš ponas esmi, jus švenčiąsis. <br/>10. <span class="explanation">aukoti: </span> Už juos patis švenčiu save, tai est save palažu a afiera afieravoju. Ne visi drįsta geriem darbam švę̃stis. <br/>11. šventinti 8: Motyna vaiką šveñta. Pasiuto švę̃sti piemenį su laza! [V] antą ceberkan i pradė [jo] švę̃st [susimušusius] ! Išsilaužus beržo rykštę ėjo svirnan žento švęsti. Čėsais kančiais juosius švenčia! <span class="explanation">rengtis pylai: </span> Švę̃skias, vaikali brangus, švę̃skias! <br/>12. <span class="explanation">rimti, likti vietoje: </span> Jo duktė neištekėjo šįmet, tegu šveñčia liki kitų metų. Nèšventas vaikiai pas tą gaspadorių. Nèšventės numie ir išbėgo į Ameriką. <br/><b> bañdą švę̃sti</b> <span class="explanation">ganyti: </span> Eisu į Latviją bandõs švę̃sti. <br/><b>baubų̃ šveñtę švę̃sti</b> <span class="explanation">bijoti: </span> Baubų šventę šventi, daugiaus nieko! <br/><b>kebenė̃ką švę̃sti</b> <span class="explanation">sėdėti nieko neveikiant: </span> Ko šventì kebenė̃ką, ar neturi darbo? <br/><b>kuõlinę (kuõlines</b>. <br/><b>) švę̃sti</b> <span class="explanation">stovėti nedirbant, nieko neveikiant: </span> </span> Nieko neveikia, atsistojus ir kuõlinę šveñčia. <br/><b>švenčiùlą švę̃sti</b> <span class="explanation">tinginiauti: </span> </span> Ko tu šventì švenčiùlą, bene darbo nėra? <br/><b>švęstà galvà</b>. <br/><b>tìnginį švę̃sti</b>. <span class="explanation">tinginiauti: </span> </span> Eisiu tinginį švęsti – darbo jau negaliu pakęsti. <br/><b>apšvę̃sti, </b>apšveñčia (àpšvenčia), àpšventė<br/>1. apšventinti 1: Kur kryžių turėjo – apìšventė. Apšvęs mano griešną kūną ir mano namelius. I pask [ui], kaip jau pripoteravo, àpšventė – i sveika sau moteriška paliko. Kunigas apìšventė, ir išnyko tas viskas. Apšvenčia visus per mišią. Tada tėvas nuneša bažnyčion kraitelę [su valgiais], apšveñčia. Kiaušinius iš vakaro kunigas apšveñčia. Devintiny nupindavom devynius vainikelius iš visokių žolių, apšvęsdavom bažnyčioj ir turėdavom bažnyčioj visos devynios. Žolinėj apsìšvenčiau rugelių, nuo ry [t] dienos pradėsim sėti. Jeigu nori, kad bernai iš visų kraštų mylėtų, reikia, bažnyčion nuėjus, kryžiškai apsišvęst. Imk juos savęsp ir apsišvęsk su jais. <br/>2. <span class="explanation">pradėti ilsėtis, tarsi šventę švęsti: </span> Šventę àpšvenčiau, t. y. nieko nedirbau. Parėjo ir apsìšventė! Kas jau dar dirbs? <br/>3. apšventinti 4: Ustovas kad apìšventė botagu piemenį, tai tas ilgai atsimins. <br/><b> àpšvęsta gálva</b> (kas). Žmogus jau apìšvęsta gálva, jau pilnas žmogus. <br/><b>atšvę̃sti, </b>atšveñčia (àtšvenčia), àtšventė. <br/>1. <span class="explanation">iškilmingai paminėti (kokį įvykį): </span> Laimėjimą atšvęsime, broleliai, kaip pridera tauriem bajoram švęst. Jisai sumanė atšvęsti savo gimimo dieną. Abu teatrai atšventė dvidešimtmečio sukaktis. Atàšventėm Petro vestuves. Ar àtšventei šventes?. <br/>2. <span class="explanation">atlikti religinę šventę: </span> Dešims Velykų àtšventėm čionai. Žydai jau àtšventė savo šventes. Ar nesibijotės, kad jus pekla prasivėrus, taip šventas dienas atšveñčiant, tuo pražudytų? <br/>3. prišvęsti 1. <br/>4. <span class="explanation">baigti švęsti (šventę): </span> O kada jau pamato [Vakarinę žvaigždę], tada atšvenčia. Žydai šabą ažušvenčia penktadienį, o atšveñčia šeštadienio vakarą. <br/>5. atšventinti 1: Šventybė išpūstyta buvo, altorius atšvęstas. Pagonys šventybę atšventę (aptepę, išbjaurinę) buvo. Prisakymus Pono Dievo paržengia ir šventą dieną atšvenčia. <br/>6. atšventinti 3: Tai švęst, švęst ją. kunigas, ir atašventė. <br/>7. atšventinti 5: Kap atšvęsiù per šikinę, tai žinosi! <br/><b>įšvę̃sti, </b>įšveñčia (į̃švenčia), į̃šventė<br/>1. įšventinti 1: Netrukus juos kunigais įšventinsią (įšvęsią). Anais metais į̃šventė naują vyskupą. Da neį̃švęstas, ateinantį mėnesį įšvę̃s. Ans įsìšventė į kunigus. Noriu kuniguos [na] įsišvę̃st. Neseniai mano brolis įsìšventė, o jau gavo kleboniją. Į vyskupus įsišventęs parvyko į Žemaičius. <br/>2. <span class="explanation">pripažinti, laikyti vertu būti kuo: </span> Taip būdavo įšvenčiama į vyrus. <br/>3. įšventinti 3: Iñšventė bažnyčią, aš mažukė buvau. <br/><b>iššvę̃sti, </b>iššveñčia (ìššvenčia), ìššventė<br/>1. <span class="explanation">praleisti švenčiant, prašvęsti: </span> Visas Kalėdas ìššvenčia [jaunamartė pas savo tėvus], trečiądien – namo. Iššveñtę tris dienas, dabar šoksime dirbtų. Jau tris dienas ìššventė ir da negana. Arkliai gerai išsìšventė <span class="explanation"> (prastovėjo per atlaidus) </span>. <br/>2. iššventinti 1: Ir kunigą buvo atsivežęs, namus išrūkė, iššventė. <br/>3. <span class="explanation">šventinant išvaryti, pašalinti: </span> Kunigas ìššventė velnią iš namų. Vieną [velnią] jau ìššventėm – pro pažastį kunigui šust. Volterio raštų skaitymas nekliudė … kunigo kviestis žiurkėms … iš klėties iššvęsti. <br/>4. <span class="explanation">įsišventinti: </span> Išsìšventė kunigu. Išsišventė į kunegus ir spėriai įšoko į Vilniaus pralotus. <br/><b>nušvę̃sti, </b>nušveñčia (nùšvenčia), nùšventė. <br/>1. <span class="explanation">praleisti švenčiant, atšvęsti: </span> Mes Jonines gerai nùšventėm. Laimingai nušvęsti šventes. <br/>2. <span class="explanation">šventą laikyti, pagerbti: </span> Duok, kad … vardą tavo nušvęstumbim. <br/>3. <span class="explanation">padaryti nebešventą: </span> Sakyk …, idant mano šventą vardą nešventu nedarytų (nenušvęstų). Večeria viešpatiškoji popiežiškoje mišioje vienur yra nušvenčiama alba pagėdinama. <br/><b>pašvę̃sti, </b>pašveñčia (pàšvenčia), pàšventė<br/>1. <span class="explanation">šventiškai paminėti, atlikti šventę: </span> Tai bent pašvę̃sime Naujuosius metus – tris dienas! Yra laiko ir šventes pašvę̃st, ir darbą padirbt. <br/>2. <span class="explanation">nedirbti, pailsėti: </span> Nė sekmadienį nėr kada pašvę̃st kolūky. Tai bent pašvę̃st bus laiko! Šiandien pašvę̃siu, pasiruoškit jūs [pietus]. Ryto [j] juk pasišvę̃siu. <span class="explanation">praleisti nedirbant, ilsintis: </span> Ka parvažiuodavo iš mokslo, atostogus pašvę̃sdavo a mėnesį, ar kiek. <br/>3. pašventinti 1: Sakau tave … pašvenčiamą Dvasia šventąja. Ans pašventė kryžių, knygas, aprisus, Velykų stalą (visokius ėdžius). Pašvę̃sti žvakes. Pàšvęstas vynas. Vanduo pašvęstas. Padarė kapus, ir vyskupas buvo atvažiavęs švęst, pàšventė tuos kapus. Pašvę̃st veždavom bažnyčion, kas ką turi: tenai kiaušinelį kokį ai sviesto. Grūdus pašvenčia ir pasėja, tai ir duona švęsta. Čia ne šventi valgiai, tik pašvęstì. Pàšvenčia žolės per Devintinį. Galvijus rūkia ėgliais su kvietkais pašvęstaĩs, kai leidžia laukan. Pašventì švęstu vandeniu su verbe [pirmą kartą išgenamus gyvulius]. Pàšventė laukus, tada prapuolė [laumės]. Ka pàšventė, i nebibaido. Teipo bus jis ir jo rūbai, jo sūnūs ir jų rūbai pašvęsti. Kunigas … pašveñčia duoną ir vyną žodžiu Dievo. Duona pašventama, pašvęstinė. Kas nes yra dides [nis]: dovanagu aba altorius, kursai pašvenčia dovaną. Kap kunigas pàšvenčia <span class="explanation"> (nesmarkiai palijo) </span>. Nei pàšvęstas, nei krikštytas, visas kryžiais apstatytas. <br/>4. pašventinti 2: Pašvenčiu kunigu. Kunegas į vyskupus pašvęstas. Motinos Dievo dienoj pašvę̃s du vyskupu. Įvilko į juodas jupeles ir pàšventė į minyčkas. Parvedžiau sekmą iš klioštoriaus mergą – buvo pašvęsta miniška. Pasišvenčiu ant kunigystės. Pašvęstis kunigu. <br/>5. pašventinti 3: Christus … patis savi išdevė užu ją. idant aną pašvęstų. Šventa Dvasia … pašvenč [ia] ir atgimdo žmones. Netikįs vyras pašvenčiamas per moteriškę. Pašvenčiamóji malonė. Ne vieta nes žmogų pašvenčia, bet žmogus vietą. <br/>6. <span class="explanation">paskirti kaip auką, paaukoti: </span> Pašvęsk (skirkite) man visą pirmgimį. Kiekvienas patinėlis, kursai pirma užgema, turi būti Ponui pašvęstas. Ona … pagalei apžadą savą V. Dievui ją. pàšventė. Pašvenčiu Dievui. Nes kita yra nusidėt vagyste daikto prasto, o kita nusidėt vagyste daikto, Dievui pašvęsto. Būtumei tauta, pašvęsta Viešpačiui. Aš pašvęsta vien tam, kas amžina! <br/>7. <span class="explanation">skirti jėgas, gyvenimą kokiam tikslui: </span> Pasišvęsti ir vargti už žemę mylėtą. Kovoti, kentėti, pasišvęsti dėl principo prasminga tik tuomet, kai tas principas yra gyvas. Nesvyruodama ėjo prie savo tikslo, be galo pasišventusi. Davatka labiaus už kitus Dievui pasišventus. Pasišvęsti mokslui. Pasišveñtusioji meilė. <br/><b>pasišveñtusiai</b>. Dabar ji buvo pasišventusiai prisirišusi prie vaikų. <br/>8. <span class="explanation">pasipuošti: </span> Ateita vaikis kaip dobilas – pasistrajijęs, pasišveñtęs. <br/>9. pašventinti 7: Žadėjo da tą katiną pašvę̃sti už smetono išvertimą. Kad aš tave pašvę̃siu, tai atsiminsi! <br/>10. <span class="explanation">suvalgyti: </span> Mes savo kleckus pàšventėm. <br/><b> kaĩp pàšvęsta; lýgiai kàs pàšventė</b> <span class="explanation">visiškai nėra, tuščia: </span> Išsiutau visą lauką – arklių nėr, lýgiai kàs pàšventė. Žmonių kely – kaĩ pàšvęsta: nė vieno nesutikau. Dyka kaĩp pàšvęsta – nieko nėra. <br/><b>kaĩp (tar̃tum kaĩp) pàšvęstas</b><br/>1. Tar̃tum kaĩ pàšvęstas tyli. <br/>2. <span class="explanation">visiškai be nieko, tuščiomis: </span> Išeisi iš te. kàp pàšvęstas – išgrebos visą. <br/><b>péršvęsti</b><br/>1. <span class="explanation">baigti švęsti šventę. </span> <br/>2. atšvęsti 1: Mūs kaimynas šešiasdešim metų péršventė – numirė. <br/>3. <span class="explanation">per ilgai švęsti, nieko nedirbti, švenčiant nuobodį įsivaryti. </span> <br/>4. <span class="explanation">pašventinti: </span> Bet jis, pakajaus Dievas, te peršvenčia jus visai. <br/>5. peršventinti 1: Reiks vyskupuo páršvęsti kapus, kad klebonas laido [ja] visokius šnapšvirius, latrus, susimetėlius. Páršvenčiau kiaušinius Velykoms. <br/>6. <span class="explanation">šventinant priskirti kitam tikėjimui: </span> Surdegio bažnytėlę péršventė [pravoslaviškai] prie carui. Paskiau péršventė į katalikų bažnyčią. <br/>7. peršventinti 4. <br/><b>prašvę̃sti, </b>prašveñčia (pràšvenčia), pràšventė<br/>1. <span class="explanation">praleisti laiką švenčiant šventę: </span> Nieko daug ko nedarys, tik tei [p] prašvę̃s, i viskas. \| Da būt Velykas prašveñtus namie, ne ligoninėj. <br/>2. <span class="explanation">praleisti laiką nedirbant: </span> Kai kasdien švęsi, tai visą gyvenimą prašvęsi. <br/><b>prišvę̃sti, </b>prišveñčia, prìšventė<br/>1. <span class="explanation">pakankamai, iki valios švęsti: </span> Tai prišvę̃sime – keturios dienos švenčių. Ar dar tu neprisìšventei?! <br/>2. prišventinti 1. <br/>3. prišventinti 3. <br/><b>sušvę̃sti, </b>sušveñčia (sùšvenčia), sùšventė<br/>1. <span class="explanation">pradėti visiems šventę švęsti. </span> <br/>2. <span class="explanation">atšvęsti: </span> Šiandie gerai sùšventėm. <br/>3. sušventinti 3. <br/><b>užšvę̃sti, </b>užšveñčia (ùžšvenčia), ùžšventė<br/>1. <span class="explanation">pradėti šventę švęsti (ppr. iš vakaro): </span> Vakar jie anksti ùžšventė. Ažùšventėm šventę jau išvakariai. Jie kap žydai – dar iš vakaro ùžšvenčia. Rodėsi, kad ne tik žmonės, bet ir laukai užušventė. <br/>2. <span class="explanation">nustoti dirbti, pradėti ilsėtis: </span> Parnešiu šieną – galėsiu užšvęst. \| Tinginiai – ùžšventė, visai nebdirba. <br/>3. užšventinti 2. <br/><b> kuõlinę užšvę̃sti</b> <span class="explanation">stovėti nedirbant, nieko neveikiant: </span> </span> Ar tu jau kuõlinę ùžšventei?

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.