švytrė́ti, švỹtri, -ė́jo
1. švytėti 2: Kardai švytrėjo. Per lankelę jojau, lankelė švytrėjo. Parnešė karaliuo paukštį – švytrė́ [ja] kambariai, gražybės nemieruotos.
2. švytėti
4. Vėjas stogą labai nudraskė, jau vietom švỹtri. Avily negerai plyšys – švytrė̃s.
atšvytrė́ti. švytint atskristi, atlėkti: Žiuburiuotasis paukštis atšvytrė́jo, atūžė, į liepą nusileido.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.