atūbauti

ū́bauti, -auja (-auna), -avo. ūbti:

1. Vaikai po mišką ū́bau [ja]. Ar girdi, kap vaikai pamiškėj ū́bauna? Ū́bauk neū́bavęs, šauk nešaukęs, visi išejo, vienas palikau miške. Grybautojai ū́bauna, musėt paklydo. Ū́bau [ja] ū́bau [ja] tokiais drūktais balsais. Išgena ir daugiau piemenų, pradeda šūkauti, ūbauti, balsiai kalbėti. Juozas ūbauti ėmė, bet neatsakė jam niekas. Ir tyku rudens pavakare, kai ūbauja laukai baigtuvių dainom. Miške vaikai ūbavosi.

2. Jau ū́bauna muni. Kur tu nusnopinai tame miške, ū́bavau ū́bavau ir neprisišaukiau. Kitas kitą šaukia, ū́bau [ja].

3. Pelėdų balsai yra įvairūs: jos ūbauja, giksi, šnypščia. Karvelis ūbau [ja]. Ne volungė ūbavo, ne volungės balselis, – tai sena matušė dukrelę budino. Pempės ūbauja linksmos. Zuikiai o ū́bau [ja],
o ū́bau [ja],
šaukas dab anie. Lapė ir ū́bau [ja]. Pelėda ū́bau [ja],
tai mirs čia. Paskui ji. atlyžo ir savo nykias melodijas ūbavo pasišiurpinusi ant jovaro šakos.

4. Jie ėjo pro klykiančias ir ūbaujančias armonikas. Ir lydi tuos vaizdus žemaitukų prunkštavimas ir ta iš tolimų pelkių kriokaujanti ūbaujanti sutartinė.

5. triukšmingai dainuoti, stūgauti: Koks ten ano giedojimas – ū́bau [ja] tiktai. Ar nustosit ūbavę! Šventoriuj! Gerklė užaks.

6. sakyti bereikšmius skiemenis: Mėnesio vaikas pradeda ū́bauti. Ligonis ū́bauja. Kaži kur ūbauja kūdikio balsas.

7. balsu verkti, klykti: Ėjo, ūbavo, raudojo, kaip gegelės po girelę pakraščiais ir tankumynais – jokio ženklo. Šeimininkė ūbauja dieną ir naktį.

8. baubti, mauroti: Karvės ūbauja jau nuo pirmųjų gaidžių, o jis drybso bedrybso. Ūbaun ūbaun jautukai po lauką.

9. kaukti: Aš buvau atgulęs, o šuo ū́bau [ja]. Šuo nepaslinko eiti iš būdai, tik ū́bau [ja].

10. ūžti, ūkauti: Toli jūroje ūbavo garlaiviai. Ūbavo garvežiai. Vėjai švilpia ir ūbauja pro anuos plyšius.
atū́bauti. atskristi ūbaujant: Atūbauja šiekštomis užgriuvusiame eglyne didysis apuokas.
paū́bauti

1. kiek šūkauti, ūkauti, ūkčioti: Ka nepaklystumiam miške, tu paū́bauk, ir aš paū́bausiu. Paū́bau [ja] gerai vaikai, nebnoru nieko. | Elžbieta dainuoja iš pilnos krūtinės, gražiai nutęsdama, lyg paūbaudama.

2. pašaukti ūbaujant: Kai ateis laikas, prašom munęs paū́bauti.

3. kiek ūbauti. Naktimis paū́bauja pelėda. Čia kumet ans sau paū́bau [ja] biškilelį kas, – pats tingiausis miškinis balandis.
priū́bauti

1. ūbaujant prišaukti: Čia naktims pelėda ūbau [ja],
priū́baus kam nors vaiką.

2. daug rėkti, ūbauti: Merkė, prisiūbavusi lig užkimstant gerklei, vos prisišaukė Pranį.
suū́bauti

1. suūbti 1: Ka nerasi munęs, i suū́bauk.

2. ūkaujant sušaukti, sukviesti: Lėkė nūlėkė – kur anus suū́bausi. Bėgsi į vieną pusę i tujau susiū́bausi.

3. suūbti 2: Ir aš girdėjau: pelėda suūbavo.

4. balsu pravirkti: Motina užspringusi ašarom garsiai suūbauja. Motina parkrito ant kelių, apkabino tėvo kojas ir gūdžiai suūbavo: „Jėzau Kristau, karaliau…“.

5. suūkti, sukaukti: Geležinkelio stotyje gūdžiai suūbavo garvežys. Suūbavo sirena. Bandos gale kartais suūbaudavo ragas.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>ū́bauti, </b>-auja (-auna), -avo. ūbti: <br/>1. Vaikai po mišką ū́bau [ja]. Ar girdi, kap vaikai pamiškėj ū́bauna? Ū́bauk neū́bavęs, šauk nešaukęs, visi išejo, vienas palikau miške. Grybautojai ū́bauna, musėt paklydo. Ū́bau [ja] ū́bau [ja] tokiais drūktais balsais. Išgena ir daugiau piemenų, pradeda šūkauti, ūbauti, balsiai kalbėti. Juozas ūbauti ėmė, bet neatsakė jam niekas. Ir tyku rudens pavakare, kai ūbauja laukai baigtuvių dainom. Miške vaikai ūbavosi. <br/>2. Jau ū́bauna muni. Kur tu nusnopinai tame miške, ū́bavau ū́bavau ir neprisišaukiau. Kitas kitą šaukia, ū́bau [ja]. <br/>3. Pelėdų balsai yra įvairūs: jos ūbauja, giksi, šnypščia. Karvelis ūbau [ja]. Ne volungė ūbavo, ne volungės balselis, – tai sena matušė dukrelę budino. Pempės ūbauja linksmos. Zuikiai o ū́bau [ja], o ū́bau [ja], šaukas dab anie. Lapė ir ū́bau [ja]. Pelėda ū́bau [ja], tai mirs čia. Paskui ji. atlyžo ir savo nykias melodijas ūbavo pasišiurpinusi ant jovaro šakos. <br/>4. Jie ėjo pro klykiančias ir ūbaujančias armonikas. Ir lydi tuos vaizdus žemaitukų prunkštavimas ir ta iš tolimų pelkių kriokaujanti ūbaujanti sutartinė. <br/>5. <span class="explanation">triukšmingai dainuoti, stūgauti: </span> Koks ten ano giedojimas – ū́bau [ja] tiktai. Ar nustosit ūbavę! Šventoriuj! Gerklė užaks. <br/>6. <span class="explanation">sakyti bereikšmius skiemenis: </span> Mėnesio vaikas pradeda ū́bauti. Ligonis ū́bauja. Kaži kur ūbauja kūdikio balsas. <br/>7. <span class="explanation">balsu verkti, klykti: </span> Ėjo, ūbavo, raudojo, kaip gegelės po girelę pakraščiais ir tankumynais – jokio ženklo. Šeimininkė ūbauja dieną ir naktį. <br/>8. <span class="explanation">baubti, mauroti: </span> Karvės ūbauja jau nuo pirmųjų gaidžių, o jis drybso bedrybso. Ūbaun ūbaun jautukai po lauką. <br/>9. <span class="explanation">kaukti: </span> Aš buvau atgulęs, o šuo ū́bau [ja]. Šuo nepaslinko eiti iš būdai, tik ū́bau [ja]. <br/>10. <span class="explanation">ūžti, ūkauti: </span> Toli jūroje ūbavo garlaiviai. Ūbavo garvežiai. Vėjai švilpia ir ūbauja pro anuos plyšius. <br/><b>atū́bauti</b>. <span class="explanation">atskristi ūbaujant: </span> Atūbauja šiekštomis užgriuvusiame eglyne didysis apuokas. <br/><b>paū́bauti</b><br/>1. <span class="explanation">kiek šūkauti, ūkauti, ūkčioti: </span> Ka nepaklystumiam miške, tu paū́bauk, ir aš paū́bausiu. Paū́bau [ja] gerai vaikai, nebnoru nieko. | Elžbieta dainuoja iš pilnos krūtinės, gražiai nutęsdama, lyg paūbaudama. <br/>2. <span class="explanation">pašaukti ūbaujant: </span> Kai ateis laikas, prašom munęs paū́bauti. <br/>3. <span class="explanation">kiek ūbauti</span>. Naktimis paū́bauja pelėda. Čia kumet ans sau paū́bau [ja] biškilelį kas, – pats tingiausis miškinis balandis. <br/><b>priū́bauti</b><br/>1. <span class="explanation">ūbaujant prišaukti: </span> Čia naktims pelėda ūbau [ja], priū́baus kam nors vaiką. <br/>2. <span class="explanation">daug rėkti, ūbauti: </span> Merkė, prisiūbavusi lig užkimstant gerklei, vos prisišaukė Pranį. <br/><b>suū́bauti</b><br/>1. suūbti 1: Ka nerasi munęs, i suū́bauk. <br/>2. <span class="explanation">ūkaujant sušaukti, sukviesti: </span> Lėkė nūlėkė – kur anus suū́bausi. Bėgsi į vieną pusę i tujau susiū́bausi. <br/>3. suūbti 2: Ir aš girdėjau: pelėda suūbavo. <br/>4. <span class="explanation">balsu pravirkti: </span> Motina užspringusi ašarom garsiai suūbauja. Motina parkrito ant kelių, apkabino tėvo kojas ir gūdžiai suūbavo: „Jėzau Kristau, karaliau…“. <br/>5. <span class="explanation">suūkti, sukaukti: </span> Geležinkelio stotyje gūdžiai suūbavo garvežys. Suūbavo sirena. Bandos gale kartais suūbaudavo ragas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.