atvaldyti

valdýti, val̃do (valdžia), val̃dė.

1. turėti valdžią, viešpatauti: Valdau, viešpatauju. Visa valdąs. Valdžia jo gera, t. y. jis gerai valdo. Pavedė jam valdýti visą kraštą. Tai nusidavė šiam karaliui beval̃dant. Sakyk, kodėl už gėrį reikia mirti? Kodėl piktieji nori taip valdyti? Visi laukė ir nežinojo, kaip kraštas būs su vokiečiais val̃domas. Jei jis nenumirė, tai dar ir šiandien beval̃do. Tai čia užėjo prūsai i val̃dė visą laiką. Kad žmonės gerai ir tvarkingai valdỹt, gera būt mūs Lietuva. Ak, kaip maž tokių, kurie, valdýdami svietą, gailis savo žmonių kaip reik ir atmena Dievo. Šalis nuog vyskupo valdžiama. Ak taigi tegivaldo jis, kaip nor jis, ir toliaus. Jaunas mėnulukas, dangaus karalukas, valdai visus, valdyk ir mane jauną. [Kęstutis] žemaičius val̃dė ir Lietuvą. Ir valdantyji vyriausybė suvadino visus krikščionis. [Žodžiu šventu] žmones visas valdau. Dvasia tavo šventa valdomi esme. Per tave valdytas, žmogus nežudytas bus, bet ižganytas. Jei kas valdo, tam terūp. Raupai barzdos ženklina nusidėjimus vyrų … naminykų viešpatų, kurie kitus turi savo galybėj ir anuos valdo. Didė žvakė, kuri dieną valdo. Žmonių širdis valdo kaip vandens upės. Dvasia ir protas tur žmogumi valdyti. Butelys vyrus val̃do. Šnapšas tas daba pasaulę val̃do. Svietą valdo vyrai, o vyrus – kvartūkas. Užpečkė [je] gimęs karalystės nevaldysi. Skaldyk ir valdyk!. Nepriklausomi kraštai patys val̃dosi. Tačiau netrukus sprogs vergovės pančiai, mes būsime laisvi ir valdysimės patys. Mozūrai, įgavusys į ranką pargalę, valdos kaip įmanę Lietuvos ir prūsų krašte. Iš tavęs man išeis kunigaikštis, mano žmones Izrael valdysiąsis.

2. žiūrėti (darbų, reikalų) tvarkos, vadovauti, tvarkyti: Kas čia jo ūkį dabar valdo? Jis dabar šitą dvarą, šitas žemes valdo. Jis val̃do visą tėvo ūkį. Ma [n] priklausė [žemė],
ale dėdė val̃dė ją ir nedavė ma [n]. Ka grapas mirė, ūkvedžiai val̃dė. Neval̃dėm žemių tiek metų, a sugebėsma [ūkininkauti]. Uredninkas vienas viską val̃dė. Kai aš gyvenau, aš valdžiaũ, o daba marčiai viską atidaviau, jos daba tvarka. Reiks augyti našlelio vaikeliai, reiks valdyti jo didis dvarelis. Kitąsyk kapus val̃dė kunigai. Gyvenava skyrium, valdova išvien. Ne tėvo dvaras – ne sūnai val̃do. prižiūrėti, tvarkyti ką turimą; turėti: Šitiek žemės valdýdamas galėjo gerai gyventi. Šitokias žemes val̃do, o nieko neturia. Senatvėj sunku žemę valdýt. Kas val̃dė juos. žinojo, kur juos padėti. Mes jau tokį viršų neturiam, mes piningus neval̃dom. Daba daugiáu motriškos val̃dom piningus, vyrai valiūkai. Tu viena tesi – karvę valdái, o mes septyni – i karvę val̃dom. Dragūnas. val̃do tą arklį, bėriuką kokį te. Daba aš tik bites valdáu. Arus val̃do, šiaip taip apsikruša, gyvybę velka, i gana. Ka i nusenęs esu, sodną valdáu kolūkio. Motina val̃do tris kambarius. Aš, kone penkiasdešimts metų šį savo namą viežlybai valdýdams ir niekados nepateikdams, ponams taip, kaip būrams, vis įtikti mokėjau. Kiek daba ganyklos [karvėms],
jug visą pievą val̃do, nebapėda, šliauža. Neteisybė, kad jie muštųsi dėl kepurės, tokius turtus valdydami. Samdyk, mergelė, samdininkus, valdýk, mergelė, ūbą laukelį. Jam nevaldytie didžioja pasogelė. Kurs dygulį valdo, tam duoda šilto karvašūdžio šiltame piene. Kosulio aš nevaldáu, negut kumet paršalęs. Tokį amatą val̃do – gera i mušas. Žmona val̃do tris kerčias, o vyras – vieną. Gaspadorius tik vieną sąsparą val̃do, o gaspadinė – tris. Arus valdáus, gyvalių neturu. nuomoti: Valdyti už pinigus žemę. Savo ūkės neturėjo, jisai val̃dė tik žemes. Rendauninkai jau žemės buvo, val̃dė ant rendos.
valdýtinai. Įkeisti valdýtinai.

3. reguliuoti kieno veiksmus, duoti nurodymus, rikiuoti: Kam tau to karaliaus? – Kariuomenei valdyti. Tu minkštas, tave visi i val̃do. [Bičių] motina tai jau val̃do visas bitis. Kas tau kaltas, kad tave vaikai val̃do. Dabar jijė jį val̃do. Aš tą šeimyną valdáu: vieną siuntu į kiemą, kitą – į trobą. Kad nemoki šeimynos valdyti, nereikėjo lįsti į stoną gaspadorių. O Dieve, pamislijau! kas neturi nei vienos pačios, o kas mat ir dvi valdo. Dvi bobas val̃do paleistuvas. | Mano gaidys visą gyvenimą val̃do: tik oro pamaina – ir anas kakariekū, o kad nieko, – negirdėsi. Seną žmogų oras val̃do. Jei tu nevaldysi, tai tave valdys. Kad mažas buvau – keturis valdžiau, kai užaugau – kalnus verčiau. Mažas būdamas keturis valdžiau. Vytas, pintas, sumazgytas, ant kartelės pakabintas didelį pulką valdo. Ar galia višta gaidį valdyti? Kiaušinis vištos nevaldys. Kas nežino kaip žąsį ganyti, netropys bandą valdyti. reguliuoti: Val̃domasis eismas. Nežinai savo balso, nė kaip jį valdýt, nė kaip jį leist. Protas žmogaus kojas ir rankas valdo. Ne miltai sietą val̃do, bet sietas miltus.

4. žiūrėti drausmės, versti klausyti, drausti: Vaikus val̃do, užsiaugins gerus, ne kokius palaidūnus. Tėvai baisiai val̃dė, o norėjau šokti. Motyna val̃do, neleida lakstyti mergelkoms. Milicija aną lai val̃do, daba toki mada ir yr. Tai jis. būdavo, ir tuos kiaulpiemenis val̃do. Pasamdydavo kerdžių, kad piemenius valdýtų. Neval̃domi vaikai daba į plėšikus išgyliuo [ja]. Valdyk, žentel, dukrelę, tavo valioj dukrelė. Naktį valdáu (prižiūriu) vaikus, o dieną – pri darbo. | Neša krikštop š. mažus vaikelius, kurie patys nei tikėt, nei savim valdyt gali. bausti, mušti: Valdýti, plakti, tvoti. Išejo broliukai žirgelių kinkyti, pradėjo dukrelę motulė valdyti. Eikiat, broleliai, eikiat, balandeliai, parneškiat tris rykšteles seselei valdyti.

5. įstengti judinti, lankstyti (galūnes, sąnarius), koordinuoti judesius: Neval̃dė kairiosios kojos ir rankos. Ranką nevaldau. Savo sąnarelius nevaldyti. Krūtinės srityje yra galingi raumenys sparnams valdyti. Jis vienos rankos neval̃do. Visai strėnų neval̃dė, nepagydoma buvo. Rankos nevaldaũ, ka tik reikia aukštyn pakelt, tai negaliu. Guli suparaližuota, vienos rankos, kojos neval̃do. Kole da save valdaĩ, noris gyvent. Nešte neša ir vilkte velka, aš nebivaldau visų keturių. Ana ką tik gyva – vienos rankos neval̃do. Anas buvo toks pavargėlis, neval̃dė savę. Jeigu žebenkštis parbėga karvei arba arkliui par nugarą, tai tas gyvulys nevaldo strėnų. Kūnas nebeval̃dos. Žiūriu, ka jau ta ranka nesival̃do. Pats nesival̃do kojų – ką padarysi, senatvė. Lig pusiau nesival̃do – ramatas jam. Jau dvylika metų nesval̃do to pusė. Ką nesvaldaĩ pats, tai geriau numirt. Ligonis jau pats savęs nesival̃do. Nieko nesval̃dė sesuo mano. Jis jau nesival̃do: nė šaukšto negalia paimt. tvirtai laikytis: Jau mažai val̃dosi, ale da daug nori. Kai mane nešė ant rankelių, rankos kojos nesivaldė, galvelė svyravo. | Bulvės nebvaldos, virsta į visas puses – par daug vešlios. reguliuoti judesius: Stuburas val̃do ir mažąjį pirščiuką. Nudaužė galvosprandžio narį, kurs galvą valdo. Žuvies visą kūną val̃do ašakos. Tom nytim tuos siūlus val̃dėm [ausdamos]. Reikia turėt man ištempus [audeklą riečiant],
o gaspadinė tai skietą val̃do, rykštes val̃do, tenai atatraukia.

6. galėti, mokėti naudotis: Kardą, ginklus gerai valdýti. Mokymas ginklą valdýti. Rankos mano paseno valdydamos žemės dirbimo pabūklus, o ne plunksną. Ir grėblį val̃do, ir šakes – stipra mergytė. Šienpjovys tas, kur dalgį val̃do. Aš to puštalieto nemoku valdýt. Ka nebuvo nė kas moka šautuvą valdýti. Viena ranka ana kriukį val̃do. Kotelis laibutis, tai nesival̃do ranko [je] peilis.

7. kreipti ką reikiama linkme, vairuoti: Berneli mano, valdyk juodą laivą į tėvelio dvarelį. Nevaldoma mašina atsitrenkė į medį ir apsivertė. Neilgai trukus dvejetas šlajų pašliaužė po trobelės durimis: vienas valdė pusbernis, antras – pati Strypeikienė. Visą amžių esu dviratį val̃džiusi, lig pat septynių dešimtų metų pasibengant. Arklį vadelėm val̃do, o jaučius – tai tik žodžiu. Menkas da buvau artojas: ne aš plūgą, o plūga mane val̃dė. Laivutės nereikė valdyt. Koks buvo pono džiaugsmas, kai arklys, niekieno nevaldomas, lėkė. Nemoka arti nė šieną pjauti, nė žagružės taisyti, nė jautelių valdýti. Tik aš norėjau pas tėvužėlį būti, ūbą laukelį arti ir jautelius valdyti. | Liuobav arti [tėvui mirus],
aš atvarslus valdýsiu, ans. – plūgą. Aš matau, ka jis tąs vadžias neval̃do, kaip ka turia būt. Laiveliu plaukysu, irkleliu valdysu, pareit negalėsu. Turėjau labai pakajingą kumelę, toji ir mažo kūdikio valdytis leidos.

8. reikalauti kokio linksnio ar žodžio formos: Svarbiausioji linksnio paskirtis – rodyti daiktavardžio (tiksliau – daiktavardžio grupės) ryšį su valdančiuoju žodžiu. Yra veiksmažodžių, kurie paraleliai gali valdyti tai bendratį, tai linksnį ar prielinksninę konstrukciją.

9. tvardyti: Savo piktumą valdyti. Jis vis piktas mislis valdo. Išmintis tur geidulius valdýti. Ot jam nevaldýt pykčio – ir žmoną, ir vaikus išvaikė. Nebval̃do nervų, pasileido. Sunku jai buvo valdyti savo balsą namuose, kur įpratusi rėkti, o ne klausytis. Nutrūkdavo moteriškei balsas, ir valdomos ašaros riedėdavo per veidą. Minutėlę buvo tylu, tik užpakalyje girdėjosi valdomas raudojimas. Nevaldė piktos savo širdies. Jagu savę neval̃do (neturi valios) – nebėr žmogaus. Valdause. Užpykęs jis sunkiai val̃dosi. Nesival̃do kalboj – ką sakęs, tą pasakęs. Kai vyrai pradėjo plėšti trobesių stogus, moterys, lig šiol valdęsi, nebeišlaikė. Anė valdosi [nuo verksmo],
tiktai kiek įtartinai traukia nosį. Susimušti greitai gal, jei nevaldýsys. Be tankios maldos nieks dorai nevaldos. Kas pats nesivaldo, to nesuvaldysi.
liežùvį (liežiùvį.
) valdýti (valdýtis) . nekalbėti ko nereikia, tylėti: Apmaudui pašokus valdyk liežuvį. Ką aš kalta, kad tu pati liežùvį nesivaldaĩ. Liežùvio nevaldái ir nekenta visi kaip pasiutusios kalės. Valdyki, Mintvyde, liežuvį? Duoną druską valgyk ir liežuvį valdyk.
nagų̃ nevaldýti vogti: Būt žmogus kai žmogus, ale nagùs neval̃do, i viskas.
nãsrą valdýti nešaukti: Valdýk savo nãsrą!
pãpatalį valdýti nuolat, ilgai miegoti: Vyras pãpatalį val̃do, vaikas veiza į raštus kaip ožys į [v] andenį, ir nėr kas dirbąs.
sámtį valdýti būti šeimininke, šeimininkauti: Dar jiji (jijė) samtį valdo. Uošvienė dar pati samtį tebval̃do.
snùkį valdýti. nekalbėti ko nereikia: Valdýk snùkį, ba gausi, tai žinosi!
apvaldýti. užvaldyti:

1. Tavo vyras Asimas sumušė mano kariuomenę ir apvaldė tą kraštą. Kožnas miestas tapė nuo savotiškų karalių apvaldomas. Apvaldyti, savo valdžion paimti.

2. Kai tas numirė, tai jis apval̃dė jo ūkį.

3. įstengti prižiūrėti, tvarkyti ką turimą: Jie neapval̃do, par didelis plotas yra. | Šių laikų medicinos mokslai yra tiek platūs, jog vienam žmogui jos neįmanoma tobulai apvaldyti.

4. įstengti judinti, lankstyti (galūnes, sąnarius), koordinuoti judesius: Kai kurios jų buvo nėščios, sunkiai beapvaldančios suvargintus kūnus, prisilaikydamos kaimynių rankų, mirtinu kreidos balčiu išsekintais veidais.

5. įveikti, sutramdyti.

6. kiek suvaldyti, sutvardyti: Ans apval̃dė dykùmą, kurs buvo pasileidęs. Apvaldęs savo mintis ir jausmus išėjo. | Valios apvaldytas jausmingumas. Susilaikyti, susitvardyti, apsivaldýti. Apsivaldýk, nekeik, neblazgatyk, t. y. prisilaikyk. Apsivaldýk bent kiek, ko siunti kai šėtonas!
atvaldýti.

1. pakankamai ilgai prižiūrėti, tvarkyti ką turimą, atsiturėti: Atsivaldė žemę dvyleka metų ir atidavė kitam sūnuo valdyti.

2. suvaldyti, sutramdyti. prijaukinti, pripratinti: Notvaldytas.

3. valdant išvaduoti, atpirkti: Avis avinėlis atpirko, atvaldė: tai Kristus nekaltas mums tėvą numaldė.
įvaldýti.

1. galėti, mokėti naudotis: Aš ano. neįvaldáu, nepjaunu su anuo. Didžiųjų slastų neįvaldau, tik mažūsius.

2. nusukti reikiama linkme; suvairuoti: Kalno viršūnėje mašina pasidaro visai neįvaldoma. Yra dyselys geležinis ir paskui tokios dvi rankenos invaldýti [arklą].

3. reguliuoti kieno veiksmus: Ka tos šeimynos mieste negal įvaldýti, įlankuoti. Tei [p] ir gacpadinę įval̃dęs, da geresnes dienas sulauki. Tą vyrą tura įsival̃džiusi kaip tik benora.

4. įveikti, sutramdyti: Ramdinu, įvaldau, pajaukinu. Įvaldýti, pažaboti, sutvardyti, nuramdyti. Nu vargsta anie su tuo jautaičiu, negalia įvaldýti. Jau aną. reiks kratyties žemėn, nebgal beįvaldýti. To arklio nebgal beįvaldýti, dreba, šoka į aukštą.

5. priversti klausyti, sudrausti: Brolis tavo įvaldỹs išdykėlius, t. y. po savam (saviškai, savotiškai, kaip tinkamas) pavels, párvers. pajėgti žiūrėti drausmės: Kol motyna įvaldė, liuob šluotakotį vaikams užmes, dabar nebįvaldo.

6. išmokti valdyti, suprasti veikimą: Mokėti, įvaldyti (ką nors, kokio įgūdžio reikalingą veiksmą, dalyką). Ji puikiai įvaldė techniką. Jis dar daugiau įsivaldys savo smagenis ir dirgsnis.
išvaldýti.

1. kurį laiką žiūrėti (darbų, reikalų) tvarkos, vadovauti, tvarkyti: Šešius metus išval̃dė tą ūkę i mirė. Ana meisinę išval̃dė dvyleka metų, ana veršius pjovė, prekiavo. kurį laiką prižiūrėti ką turimą: Dvyleka metų išvaldžiau arklius, dirbau su anais. kurį laiką turėti: Asmuo, nustatytą laiką be pertraukos išvaldęs svetimą daiktą kaip savo, įgyja į jį nuosavybės teisę. Drugio ligą vieniuoleka metų išvaldžiáu.

2. padaryti valdant: Kas čia išvaldýta, vienas Dievas žino: kas gali ir prieina, tas plėšia viską.

3. įstengti prižiūrėti, tvarkyti ką turimą: Neižgalėtas, neišimamas, neižvaldomas. Neišval̃dė žemės, išvarė visus. Motriška keturias kerčias laiko, o vyras ne vieną neišval̃do.

4. priversti klausyti, sudrausti: Aug kieme mergelė dailiu augumeliu, visi džiaugias, visi glaudžias, kaip reiks išvaldyti?

5. susitvardyti, susilaikyti: Kaip sūnus negal išsivaldýti nuo prasto darbo.
nuvaldýti.

1. sugebėti valdyti, viešpatauti: Karalius negerai nuval̃dė kraštą. Penktais metais (1905 m) caras nusivaldė, o septyniolektais (1917 m) nebnusivaldė, nuvertė nu sosto.

2. pavergti, nukariauti: Iš rytų pusės į jų kraštą ėmė grautis ruskiai, kurie buvo nuvaldę slovėnus.

3. sugebėti žiūrėti (darbų, reikalų) tvarkos, vadovauti, tvarkyti: Nieko vyras – ir iš pažiūros, ir ūkį nuvaldo. Vis dažniau ima skųstis, jog jam esą sunku benuvaldyti ūkis. Sakau, ka galėtų nuvaldýti, reikėtų a pirkti [karvę]. Tas vyras nei vienos kertės nenuval̃do, motriška – viską nuval̃do. atlikti, įvykdyti: Gera (geria) , darbo nenuval̃do. Paseno, darbo nebnuval̃do.

4. prastai valdant nusmukdyti, nugyventi: Blogas karalius jau visai nuval̃dė kraštą. Didikai valdė valdė miestą poniškai ir nuvaldė jį nuo koto. prastai vadovaujant, tvarkant nusmukdyti, nugyventi: Nieko ten nebeliko: taip jis (ūkvaizdis) tą dvarą nuvaldė.

5. pajėgti priversti klausyti, sudrausti: Kunigaikštis Vytaudtas, matydamas negalėsys benuvaldyti Žemaičių, liepė kunigui grįžti į savo žemę. Kol mažas vaikelis, įdedi į vežimelį, be vėliau nenuvaldýsi. Kaip ten buvo: du policininkai [1918-1940 m. ] visą valsčių nuval̃dė, jokių kuliganų, vagių. I daba į pataisymo numus [vaikiščias],
nieko nepadarysi, ka nenuval̃do. Aš dvidešimt trisdešimt nuvaldau, o jis tos vienos savo pačios nebegalia suvaldyt, – sako gaidys.

6. įstengti judinti, lankstyti (galūnes, sąnarius), koordinuoti judesius: Ta ranka būs teip kaip pakirsta, nenuvaldýsi anos. Sudružęs nenusivaldo, t. y. netur sylos. tvirtai laikyti, nulaikyti: Da mano vaikiukas ir galvos nenuval̃do. tam tikru būdu, tinkamai judinti: Kaip reikia ranka nuvaldyti parašant parodomą raidę. Tupi šarka ant tvoros, nenuvaldo uodegos, riečia, kraipo mandagiai. | Jis buvo regimai susijaudinęs ir, kai prabilo, vos galėjo nuvaldyti liežuvį. Sunku yra nusivaldyti ant butelka sėdusies. | Tura būti nusival̃dančios nytys, ne išklibusios, jei nori paausti atvarslus.

7. galėti, mokėti naudotis: Tas žmogus kartį nenuval̃do. Moku aš dalgį nuvaldýti, tik ka nė [ra] jėgos. Mažas – nora pjauti, dalgio nenuval̃do. Aš kirvį nuvaldžiáu gerai: mokėjau iškapoti, kerčias suleisti. Kai tik pradėjo mokėt nuvaldýt peilį, tai tą šiūpėlaitę ir padarė (išdrožė) . Menkas da tebuvo artojas – plūgo nenuval̃dė. Tas kestis su tums rankums negali tiek nuvaldýti. Mano keltuvė bais ilga, negaliu kultuvo nuvaldýt. | Jau šiek tiek plunksną nuvaldo (rašo) .

8. sugebėti nukreipti ką reikiama linkme: Menkas iš jo vežėjas – nenuval̃do arklių. Jei negali arklio nuvaldýt, tai ir vadelių neužsimesk imt. Nenuvaldaũ nė žirgelio par graudžias ašarėles.

9. pajėgti suvaldyti, įveikti, sutramdyti: Jo arkliai turbūt ir vasarą javais šeriami, kad nė nuvaldýt negali. Žabą pasiemu ir ganau, geruoju nebenuvaldaũ. Prigėrė, nenuval̃do nė devyni velniai. Karalius… sėdįs ant aslyčios…, jungu jau nuvaldýtos. Lenciūgus sutraukė ir pančius sutrino, o negalėjo jį niekas nuvaldyt.
nenuvaldýtinai.
nenuval̃domai. Žmonys nenuovaldomai pasileidę ant visokių pražengimų. Arklys nusivaldys, jeigu jį nepipinsi. Tas arklys kad šokęs iš karto lėkt, nu lėkt ir nusivaldęs.

10. sutvardyti: Žiūrėjo į vyrą, sunkiai benuvaldydama ašaras. Kas gi pasnykais ir kitais varginimais liesina ir silpnina, nuvaldo [kūną]. | Ant galo jis nuvaldė save. Nesa geresnis yra vyras kantrus…, kursai patis save nuvaldýt gal. Nusivaldýk tu biškį, t. y. sumažink savo valdžią: nešumyk, negerk, nesavalyk. sustabdyti: Par 2-3 dienas tokiu vartojimu nuovaldysi kosulį.
liežùvį nuvaldýti. nekalbėti ko nereikia, tylėti: Liežuvį nei viens žmogus negal nuvaldyti.
rañkų nenuvaldýti vogti: Jisai rañkų nenuval̃dė i pakliuvo į kalėjimą.
pavaldýti.

1. kurį laiką valdyti, turėti valdžią, viešpatauti: Išmintingiausias pasaulio valdove! Pavaldyk brangią mūsų Lietuvėlę bent dešimtį metų.

2. užvaldyti 1: Dievu dingojos pasidaryt ir visą svietą viens pavaldyt. Ir pavaldyta bus žemė po veidu Viešpaties.

3. kurį laiką prižiūrėti, tvarkyti ką turimą; turėti: Lauką kelis metus pavaldýti. Kai vienas atliksi, tai bijosi ir gyvulį pavaldýt.

4. pajėgti prižiūrėti, tvarkyti ką turimą: Pavaldo jis gyvenimą vienas. Viena tos žemės nepavaldýsi. Žmonės pasakys, kad mudu ir dviese nepavaldova nė to dvejeto arklių.

5. užvaldyti 2: Atėjo … tie milžinai in to pono dvarą, sau pavaldė ir nieko jie in sodą neleisdavo. | Ant pikto … daro tas gi neprietelius dūšios, kurį gi vieną … pavaldo sau. paveldėti: Jaunesnysis gi pavaldydavo likusįjį turtą tėvams mirus. Jis pavaldė nuo tėvų didelius turtus.

6. įstengti judinti, lankstyti (galūnes, sąnarius), koordinuoti judesius: Iš peties rankos nepavaldaũ. Visai nebepavaldaũ [rankos],
kaip ne mano. Kas čia do liga man – aš rankos nebegaliu pavaldýt i kojos. Ale labai sunki [pakelti],
toks žmogus suzmekęs, savęs nepaval̃do. Negerai, ka savęs negali pavaldýti. Jau kokie penki metai, kaip jis man davė į šoną, tai ir dar šono nepavaldau. Koją iš kirkšnies pasuko – nebepavaldo. | Riešas nebepavaldo pirštų. tvirtai laikyti, nulaikyti: Jau nuo pat Dinbarko nebepavaldoma galva sviro į šalį. Kas nepuola kalboje, tas yra tobulas vyras, kursai ir visą kūną gal pavaldyt. Nebepasivaldaũ tų rankų. pajėgti judėti, pasijudinti: Vėjas perpūtė, nebepasivaldaũ. Tiek pavargau, kad nepasivaldaũ. Nieko nepasivaldaũ, negaliu paeit, save aptvarkyt, iš lovos išlipt. Nebėr sveikatos – pasilankstai i nebepasivaldaĩ. Nepasival̃do kaip apatinė pusė girnų.

7. galėti, mokėti naudotis: Ta moteriškė visai nemokyta, vos ne vos plunksną pavaldo. Dailidžiauti eidavo jau suaugę vyrukai, kurie mokėdavo pavaldyti kirvį ir pjūklą. Kas ginklų dar nemoka pavaldyti?

8. pajėgti pakreipti reikiama linkme, pavairuoti: Ka rankos atšalo, negaliu nė su vienu pirštu pavaldýti vairą. Ne jam pavaldýt toks arklas; senam, įpratusiam žmogui ir tai sunku trivalniai nuturėt. Ans iš viso traktoriaus nepaval̃do.

9. kurį laiką palaikyti traukiant, vedant: Motriškoms padėti reikėjo su žambiu, žambį pavaldýti. Atvažiuok per bulviakasį, bent arklius pavaldysi.

10. pajėgti tvardyti: Visi vienodai rodėsi žmonėmis nenusistovėjusiais, dar nepavaldančiais jauno savo temperamento ir todėl išsišokstančiais. Ji turėjo kiek pasivaldyti, kad aštriai neatsakytų.
liežùvio nepasivaldýti kalbėti ko nereikia, netylėti: Liežuvio nepasivaldai tu, paleistuvi!
pravaldýti

1. kurį laiką valdyti, turėti valdžią: Daugelis kunigaikščių Dainavos šaly pragyveno, daugelis valdovų pravaldė.

2. kurį laiką turėti ką (ppr. nuosavybės teisėmis).

3. kurį laiką žiūrėti drausmės, versti klausyti.

4. prastai valdant nusmukdyti, išeikvoti, netekti.
privaldýti

1. pakankamai ilgai valdyti, turėti valdžią. .

2. pakankamai ilgai turėti ką (ppr. nuosavybės teisėmis), naudotis kuo.

3. prastai valdant, tvarkant nusmukdyti, nugyventi: Valdėm ir dabar prisival̃dėm prie to, kad toliau nebegalim, nebeišgalim.

4. prilaikyti, priturėti: Nešu kestes ant pečiais, o privaldáu su rankoms.

5. priversti klausyti, drausti: Prival̃do biškį, ka nepadyktum. sulaikyti, prašyti neišeiti: Kai nueisim, mane dėdina prisivaldỹs ir nebeišleis par rugiapjūtę.

6. sutvardyti, prilaikyti: Kitas kitą prival̃do biškį, kuriam orielka juo nepasuko galvą. Tas vaikis neprisival̃do. Prisivaldyk, tep nedaryk. Prisivaldýti nuo ko.
suvaldýti.

1. prižiūrėti, sutvarkyti ką turimą: Plaukai buvo dideli, negalėjau suvaldýti. Vyrai kartais i nemoka suvaldýti tų piningų. | Kad man Dievas neduot ilgo patalo, aš sunkus žmogus, kas mane suvaldìs (pakels, pavers) . Nesusivaldo kaip ubagas barzdos.

2. užvaldyti 2: Turtą suval̃dė jis, o utėlių nevalo (neprižiūri sergančio tėvo) . Senovėj vis buvo biednesni, nes visas gėrybes ponai suvaldydavo.

3. reguliuoti kieno veiksmus, duoti nurodymus, rikiuoti: Piršliuo i tą veselę suvaldýti, piršliuo viskas.

4. priversti klausyti, sudrausti: Gaidys gaspadorius vištų daug suval̃do. Tėvas kad ir vaiką jau negalė [jo] suvaldýt. Tėvai nevaliodavo suvaldýt tąs dukteris. Nesuval̃do tėvai vaikų, visai susijaukė pasaulė. Nesuval̃domi paliko vaikai, negali susišnekėt. Kas tę par vaikai, ka motina negalia suvaldýt?! Vaikų nesuvaldaũ, galvom lekia. Jug aš visus negaliu suvaldýti. Toksai vyras galėtų ne tikt gerai pačią suvaldyti, bet ir gerą būtį dėl jos užtikrinti. Ar brolys brolį suvaldỹs? Jei jūs nesuval̃dot, tai aš eisiu aukščiau, skųsiuos [padaryta neteisybe]. Išeikie, uošvele, sena motinėle, atkelk atkelk vario vartus, suvaldyk kurtelius. Subrauk, suvaldýk tus vištyčius. Pienių ir rudmėsių nebesuvaldo: tos išsisklaidė po visą biržtvyną. Mažo nykštuko žmogus nesuvaldo.
suval̃domai. Nebsuval̃domai žmonys duodas, Dieve švenčiausis, neprastok!. Kam tas vaikas turia draskyt?! – Susivaldýk [jį]. Kad įsitiektų zokanus, pagal kuriuos galėtų svietas susivaldyti.

5. įstengti judinti, lankstyti (galūnes, sąnarius), koordinuoti judesius: Kojų nesuvaldaũ. Galvai sukantis kojų nebesuvaldysi. Gera galva ir blogas kojas suvaldo. išsilaikyti: Jis nesusivaldė ant tų lieptų ir nukrito. Vėjuotą vakarą šikšnosparniui vargas, o vėsului pasikėlus, tai jis ir visai nebegali susivaldyti. prilaikyti, sureguliuoti: Skersis kalamas ienoms suvaldýti.

6. galėti, mokėti panaudoti: Jis jau arklą suval̃do. Sūneli, vaikeli, ar galėsi kardą suvaldyti?

7. sugebėti pasukti ką reikiama linkme: Nesuval̃dė motociklo i pylė ant mašiną. Dabar suvaldýk tu šitokį autobusą!

8. įveikti, sutramdyti: Vaikas arklį nesuval̃do. Tvirtas buvo vyras, jautį suval̃dė, tų didžiulių juodmargių. Be ragų buvo [karvė],
sunku vedžiot, o kai pradeda zyliot, tai jau ir vyro sveikata nesuvaldýsi. Man duotų karvę, ale nesuvaldýsiu, sveikata pasilpo. Tos karvelės nebgal besuvaldýti, ana pabėga nu rankų, nu to apnasrelio. Lepši balos, ko nesuvaldéi arklio?! Skrenda kap žvėrys, suvaldýt nemožna [arklių]. Daktarai iš proto išejusį niekaip negal suvaldyt. Yra žmonių, kurie suvaldo gyvates, gali jas imti į rankas ir už ančio nešioties. Jaučią suval̃do až ragų, neklaužadą – až ausų. Suvaldyk gi tu vėją. Karvės neturėjo [dėl silpnos sveikatos] – nebesusval̃dė. numalšinti, paimti viršų (kovojant).

9. sutvardyti, nuraminti: Savo kerštą, papykį, geidulius suvaldýti. Suvaldo savo geidulius ir piktus jausmus. Ak, savo suvaldykite narsumą! Gediminas pašoko nuo narų, stengdamasis suvaldyti nervišką drebulį. Ale taip čypia (verkia) , negalima suvaldýt. A besuvaldýsi, kaip patrinka dėl mergos sijono. Buvo žmogus suvaldąs save, ne mergininkas koks. Geriau patylėk, kai širdies nesuvaldai. Aštro liežuvio nesuvaldysi, išbjurusio nepataisysi.
nesuval̃domai. Ir ji vėl pravirko, gailiai ir nesuvaldomai. Jeigu pats nesusivaldýsi nervų, kas suvaldys. Iš džiaugsmo nė susivaldýti nebemokėjo. Jis n’įstengia pats save susivaldýti. Vos susivaldžiaũ nesurikęs. Užčiaupk, moč, burną, bo galiu nesusvaldýt! Besotis žmogus niekur nesusval̃do. Nemušiau, susvaldžiaũ. Daugvilienė vos susivaldo nedrožusi jam atgalia ranka per veidą. Bet jei jie negal susivaldytis, tai tevedie.
bùrną suvaldýti. priversti tylėti, nutildyti: Tu drįsti senam žmogui taip sakyti! Palauk, aš tavo burną suvaldysiu!
liežùvį suvaldýti. nekalbėti ko nereikia, tylėti: Girtas i kvailas – liežùvio nesuval̃do. Suvaldýk liežùvį, bo gausi!
rū̃sio nesuval̃do. elgiasi storžieviškai.
snùkį suvaldýti priversti tylėti: Delmonas ir snukį suvaldo.
užvaldýti.

1. paimti į savo valdžią, užimti, užgrobti: Ką padės, kad ir visą svietą užvaldýtumei! Priešai užvaldė mūsų kraštą. | Jie. užvaldytų visą pasaulį ir viską suėstų.

2. paimti į savo nuosavybę, pasisavinti: Brolis gvelbte pagvelbė visus pinigus, t. y. užval̃dė. [Ponas] ažval̃dė šitą ežerėlį. Nukeltųjų rėžius ir sodybas tuojau užvaldė dvaras. Kaip tos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>valdýti, </b>val̃do (valdžia), val̃dė. <br/>1. <span class="explanation">turėti valdžią, viešpatauti: </span> Valdau, viešpatauju. Visa valdąs. Valdžia jo gera, t. y. jis gerai valdo. Pavedė jam valdýti visą kraštą. Tai nusidavė šiam karaliui beval̃dant. Sakyk, kodėl už gėrį reikia mirti? Kodėl piktieji nori taip valdyti? Visi laukė ir nežinojo, kaip kraštas būs su vokiečiais val̃domas. Jei jis nenumirė, tai dar ir šiandien beval̃do. Tai čia užėjo prūsai i val̃dė visą laiką. Kad žmonės gerai ir tvarkingai valdỹt, gera būt mūs Lietuva. Ak, kaip maž tokių, kurie, valdýdami svietą, gailis savo žmonių kaip reik ir atmena Dievo. Šalis nuog vyskupo valdžiama. Ak taigi tegivaldo jis, kaip nor jis, ir toliaus. Jaunas mėnulukas, dangaus karalukas, valdai visus, valdyk ir mane jauną. [Kęstutis] žemaičius val̃dė ir Lietuvą. Ir valdantyji vyriausybė suvadino visus krikščionis. [Žodžiu šventu] žmones visas valdau. Dvasia tavo šventa valdomi esme. Per tave valdytas, žmogus nežudytas bus, bet ižganytas. Jei kas valdo, tam terūp. Raupai barzdos ženklina nusidėjimus vyrų … naminykų viešpatų, kurie kitus turi savo galybėj ir anuos valdo. Didė žvakė, kuri dieną valdo. Žmonių širdis valdo kaip vandens upės. Dvasia ir protas tur žmogumi valdyti. Butelys vyrus val̃do. Šnapšas tas daba pasaulę val̃do. Svietą valdo vyrai, o vyrus – kvartūkas. Užpečkė [je] gimęs karalystės nevaldysi. Skaldyk ir valdyk!. Nepriklausomi kraštai patys val̃dosi. Tačiau netrukus sprogs vergovės pančiai, mes būsime laisvi ir valdysimės patys. Mozūrai, įgavusys į ranką pargalę, valdos kaip įmanę Lietuvos ir prūsų krašte. Iš tavęs man išeis kunigaikštis, mano žmones Izrael valdysiąsis. <br/>2. <span class="explanation">žiūrėti (darbų, reikalų) tvarkos, vadovauti, tvarkyti: </span> Kas čia jo ūkį dabar valdo? Jis dabar šitą dvarą, šitas žemes valdo. Jis val̃do visą tėvo ūkį. Ma [n] priklausė [žemė], ale dėdė val̃dė ją ir nedavė ma [n]. Ka grapas mirė, ūkvedžiai val̃dė. Neval̃dėm žemių tiek metų, a sugebėsma [ūkininkauti]. Uredninkas vienas viską val̃dė. Kai aš gyvenau, aš valdžiaũ, o daba marčiai viską atidaviau, jos daba tvarka. Reiks augyti našlelio vaikeliai, reiks valdyti jo didis dvarelis. Kitąsyk kapus val̃dė kunigai. Gyvenava skyrium, valdova išvien. Ne tėvo dvaras – ne sūnai val̃do. <span class="explanation">prižiūrėti, tvarkyti ką turimą; turėti: </span> Šitiek žemės valdýdamas galėjo gerai gyventi. Šitokias žemes val̃do, o nieko neturia. Senatvėj sunku žemę valdýt. Kas val̃dė juos. žinojo, kur juos padėti. Mes jau tokį viršų neturiam, mes piningus neval̃dom. Daba daugiáu motriškos val̃dom piningus, vyrai valiūkai. Tu viena tesi – karvę valdái, o mes septyni – i karvę val̃dom. Dragūnas. val̃do tą arklį, bėriuką kokį te. Daba aš tik bites valdáu. Arus val̃do, šiaip taip apsikruša, gyvybę velka, i gana. Ka i nusenęs esu, sodną valdáu kolūkio. Motina val̃do tris kambarius. Aš, kone penkiasdešimts metų šį savo namą viežlybai valdýdams ir niekados nepateikdams, ponams taip, kaip būrams, vis įtikti mokėjau. Kiek daba ganyklos [karvėms], jug visą pievą val̃do, nebapėda, šliauža. Neteisybė, kad jie muštųsi dėl kepurės, tokius turtus valdydami. Samdyk, mergelė, samdininkus, valdýk, mergelė, ūbą laukelį. Jam nevaldytie didžioja pasogelė. Kurs dygulį valdo, tam duoda šilto karvašūdžio šiltame piene. Kosulio aš nevaldáu, negut kumet paršalęs. Tokį amatą val̃do – gera i mušas. Žmona val̃do tris kerčias, o vyras – vieną. Gaspadorius tik vieną sąsparą val̃do, o gaspadinė – tris. Arus valdáus, gyvalių neturu. <span class="explanation">nuomoti: </span> Valdyti už pinigus žemę. Savo ūkės neturėjo, jisai val̃dė tik žemes. Rendauninkai jau žemės buvo, val̃dė ant rendos. <br/><b>valdýtinai</b>. Įkeisti valdýtinai. <br/>3. <span class="explanation">reguliuoti kieno veiksmus, duoti nurodymus, rikiuoti: </span> </span> Kam tau to karaliaus? – Kariuomenei valdyti. Tu minkštas, tave visi i val̃do. [Bičių] motina tai jau val̃do visas bitis. Kas tau kaltas, kad tave vaikai val̃do. Dabar jijė jį val̃do. Aš tą šeimyną valdáu: vieną siuntu į kiemą, kitą – į trobą. Kad nemoki šeimynos valdyti, nereikėjo lįsti į stoną gaspadorių. O Dieve, pamislijau! kas neturi nei vienos pačios, o kas mat ir dvi valdo. Dvi bobas val̃do paleistuvas. | Mano gaidys visą gyvenimą val̃do: tik oro pamaina – ir anas kakariekū, o kad nieko, – negirdėsi. Seną žmogų oras val̃do. Jei tu nevaldysi, tai tave valdys. Kad mažas buvau – keturis valdžiau, kai užaugau – kalnus verčiau. Mažas būdamas keturis valdžiau. Vytas, pintas, sumazgytas, ant kartelės pakabintas didelį pulką valdo. Ar galia višta gaidį valdyti? Kiaušinis vištos nevaldys. Kas nežino kaip žąsį ganyti, netropys bandą valdyti. <span class="explanation">reguliuoti: </span> Val̃domasis eismas. Nežinai savo balso, nė kaip jį valdýt, nė kaip jį leist. Protas žmogaus kojas ir rankas valdo. Ne miltai sietą val̃do, bet sietas miltus. <br/>4. <span class="explanation">žiūrėti drausmės, versti klausyti, drausti: </span> Vaikus val̃do, užsiaugins gerus, ne kokius palaidūnus. Tėvai baisiai val̃dė, o norėjau šokti. Motyna val̃do, neleida lakstyti mergelkoms. Milicija aną lai val̃do, daba toki mada ir yr. Tai jis. būdavo, ir tuos kiaulpiemenis val̃do. Pasamdydavo kerdžių, kad piemenius valdýtų. Neval̃domi vaikai daba į plėšikus išgyliuo [ja]. Valdyk, žentel, dukrelę, tavo valioj dukrelė. Naktį valdáu <span class="explanation"> (prižiūriu) </span> vaikus, o dieną – pri darbo. | Neša krikštop š. mažus vaikelius, kurie patys nei tikėt, nei savim valdyt gali. <span class="explanation">bausti, mušti: </span> Valdýti, plakti, tvoti. Išejo broliukai žirgelių kinkyti, pradėjo dukrelę motulė valdyti. Eikiat, broleliai, eikiat, balandeliai, parneškiat tris rykšteles seselei valdyti. <br/>5. <span class="explanation">įstengti judinti, lankstyti (galūnes, sąnarius), koordinuoti judesius: </span> </span> </span> </span> </span> Neval̃dė kairiosios kojos ir rankos. Ranką nevaldau. Savo sąnarelius nevaldyti. Krūtinės srityje yra galingi raumenys sparnams valdyti. Jis vienos rankos neval̃do. Visai strėnų neval̃dė, nepagydoma buvo. Rankos nevaldaũ, ka tik reikia aukštyn pakelt, tai negaliu. Guli suparaližuota, vienos rankos, kojos neval̃do. Kole da save valdaĩ, noris gyvent. Nešte neša ir vilkte velka, aš nebivaldau visų keturių. Ana ką tik gyva – vienos rankos neval̃do. Anas buvo toks pavargėlis, neval̃dė savę. Jeigu žebenkštis parbėga karvei arba arkliui par nugarą, tai tas gyvulys nevaldo strėnų. Kūnas nebeval̃dos. Žiūriu, ka jau ta ranka nesival̃do. Pats nesival̃do kojų – ką padarysi, senatvė. Lig pusiau nesival̃do – ramatas jam. Jau dvylika metų nesval̃do to pusė. Ką nesvaldaĩ pats, tai geriau numirt. Ligonis jau pats savęs nesival̃do. Nieko nesval̃dė sesuo mano. Jis jau nesival̃do: nė šaukšto negalia paimt. <span class="explanation">tvirtai laikytis: </span> Jau mažai val̃dosi, ale da daug nori. Kai mane nešė ant rankelių, rankos kojos nesivaldė, galvelė svyravo. | Bulvės nebvaldos, virsta į visas puses – par daug vešlios. <span class="explanation">reguliuoti judesius: </span> Stuburas val̃do ir mažąjį pirščiuką. Nudaužė galvosprandžio narį, kurs galvą valdo. Žuvies visą kūną val̃do ašakos. Tom nytim tuos siūlus val̃dėm [ausdamos]. Reikia turėt man ištempus [audeklą riečiant], o gaspadinė tai skietą val̃do, rykštes val̃do, tenai atatraukia. <br/>6. <span class="explanation">galėti, mokėti naudotis: </span> </span> </span> </span> Kardą, ginklus gerai valdýti. Mokymas ginklą valdýti. Rankos mano paseno valdydamos žemės dirbimo pabūklus, o ne plunksną. Ir grėblį val̃do, ir šakes – stipra mergytė. Šienpjovys tas, kur dalgį val̃do. Aš to puštalieto nemoku valdýt. Ka nebuvo nė kas moka šautuvą valdýti. Viena ranka ana kriukį val̃do. Kotelis laibutis, tai nesival̃do ranko [je] peilis. <br/>7. <span class="explanation">kreipti ką reikiama linkme, vairuoti: </span> Berneli mano, valdyk juodą laivą į tėvelio dvarelį. Nevaldoma mašina atsitrenkė į medį ir apsivertė. Neilgai trukus dvejetas šlajų pašliaužė po trobelės durimis: vienas valdė pusbernis, antras – pati Strypeikienė. Visą amžių esu dviratį val̃džiusi, lig pat septynių dešimtų metų pasibengant. Arklį vadelėm val̃do, o jaučius – tai tik žodžiu. Menkas da buvau artojas: ne aš plūgą, o plūga mane val̃dė. Laivutės nereikė valdyt. Koks buvo pono džiaugsmas, kai arklys, niekieno nevaldomas, lėkė. Nemoka arti nė šieną pjauti, nė žagružės taisyti, nė jautelių valdýti. Tik aš norėjau pas tėvužėlį būti, ūbą laukelį arti ir jautelius valdyti. | Liuobav arti [tėvui mirus], aš atvarslus valdýsiu, ans. – plūgą. Aš matau, ka jis tąs vadžias neval̃do, kaip ka turia būt. Laiveliu plaukysu, irkleliu valdysu, pareit negalėsu. Turėjau labai pakajingą kumelę, toji ir mažo kūdikio valdytis leidos. <br/>8. <span class="explanation">reikalauti kokio linksnio ar žodžio formos: </span> Svarbiausioji linksnio paskirtis – rodyti daiktavardžio (tiksliau – daiktavardžio grupės) ryšį su valdančiuoju žodžiu. Yra veiksmažodžių, kurie paraleliai gali valdyti tai bendratį, tai linksnį ar prielinksninę konstrukciją. <br/>9. <span class="explanation">tvardyti: </span> Savo piktumą valdyti. Jis vis piktas mislis valdo. Išmintis tur geidulius valdýti. Ot jam nevaldýt pykčio – ir žmoną, ir vaikus išvaikė. Nebval̃do nervų, pasileido. Sunku jai buvo valdyti savo balsą namuose, kur įpratusi rėkti, o ne klausytis. Nutrūkdavo moteriškei balsas, ir valdomos ašaros riedėdavo per veidą. Minutėlę buvo tylu, tik užpakalyje girdėjosi valdomas raudojimas. Nevaldė piktos savo širdies. Jagu savę neval̃do <span class="explanation"> (neturi valios) </span> – nebėr žmogaus. Valdause. Užpykęs jis sunkiai val̃dosi. Nesival̃do kalboj – ką sakęs, tą pasakęs. Kai vyrai pradėjo plėšti trobesių stogus, moterys, lig šiol valdęsi, nebeišlaikė. Anė valdosi [nuo verksmo], tiktai kiek įtartinai traukia nosį. Susimušti greitai gal, jei nevaldýsys. Be tankios maldos nieks dorai nevaldos. Kas pats nesivaldo, to nesuvaldysi. <br/><b> liežùvį (liežiùvį</b>. <br/><b>) valdýti (valdýtis) </b>. <span class="explanation">nekalbėti ko nereikia, tylėti: </span> </span> </span> Apmaudui pašokus valdyk liežuvį. Ką aš kalta, kad tu pati liežùvį nesivaldaĩ. Liežùvio nevaldái ir nekenta visi kaip pasiutusios kalės. Valdyki, Mintvyde, liežuvį? Duoną druską valgyk ir liežuvį valdyk. <br/><b>nagų̃ nevaldýti</b> <span class="explanation">vogti: </span> </span> Būt žmogus kai žmogus, ale nagùs neval̃do, i viskas. <br/><b>nãsrą valdýti</b> <span class="explanation">nešaukti: </span> Valdýk savo nãsrą! <br/><b>pãpatalį valdýti</b> <span class="explanation">nuolat, ilgai miegoti: </span> Vyras pãpatalį val̃do, vaikas veiza į raštus kaip ožys į [v] andenį, ir nėr kas dirbąs. <br/><b>sámtį valdýti</b> <span class="explanation">būti šeimininke, šeimininkauti: </span> Dar jiji (jijė) samtį valdo. Uošvienė dar pati samtį tebval̃do. <br/><b>snùkį valdýti</b>. <span class="explanation">nekalbėti ko nereikia: </span> Valdýk snùkį, ba gausi, tai žinosi! <br/><b>apvaldýti</b>. užvaldyti: <br/>1. Tavo vyras Asimas sumušė mano kariuomenę ir apvaldė tą kraštą. Kožnas miestas tapė nuo savotiškų karalių apvaldomas. Apvaldyti, savo valdžion paimti. <br/>2. Kai tas numirė, tai jis apval̃dė jo ūkį. <br/>3. <span class="explanation">įstengti prižiūrėti, tvarkyti ką turimą: </span> </span> Jie neapval̃do, par didelis plotas yra. | Šių laikų medicinos mokslai yra tiek platūs, jog vienam žmogui jos neįmanoma tobulai apvaldyti. <br/>4. <span class="explanation">įstengti judinti, lankstyti (galūnes, sąnarius), koordinuoti judesius: </span> </span> </span> </span> </span> Kai kurios jų buvo nėščios, sunkiai beapvaldančios suvargintus kūnus, prisilaikydamos kaimynių rankų, mirtinu kreidos balčiu išsekintais veidais. <br/>5. <span class="explanation">įveikti, sutramdyti. </span> <br/>6. <span class="explanation">kiek suvaldyti, sutvardyti: </span> Ans apval̃dė dykùmą, kurs buvo pasileidęs. Apvaldęs savo mintis ir jausmus išėjo. | Valios apvaldytas jausmingumas. Susilaikyti, susitvardyti, apsivaldýti. Apsivaldýk, nekeik, neblazgatyk, t. y. prisilaikyk. Apsivaldýk bent kiek, ko siunti kai šėtonas! <br/><b>atvaldýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pakankamai ilgai prižiūrėti, tvarkyti ką turimą, atsiturėti: </span> Atsivaldė žemę dvyleka metų ir atidavė kitam sūnuo valdyti. <br/>2. <span class="explanation">suvaldyti, sutramdyti. </span> <span class="explanation">prijaukinti, pripratinti: </span> Notvaldytas. <br/>3. <span class="explanation">valdant išvaduoti, atpirkti: </span> Avis avinėlis atpirko, atvaldė: tai Kristus nekaltas mums tėvą numaldė. <br/><b>įvaldýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">galėti, mokėti naudotis: </span> </span> </span> </span> Aš ano. neįvaldáu, nepjaunu su anuo. Didžiųjų slastų neįvaldau, tik mažūsius. <br/>2. <span class="explanation">nusukti reikiama linkme; suvairuoti: </span> Kalno viršūnėje mašina pasidaro visai neįvaldoma. Yra dyselys geležinis ir paskui tokios dvi rankenos invaldýti [arklą]. <br/>3. <span class="explanation">reguliuoti kieno veiksmus: </span> Ka tos šeimynos mieste negal įvaldýti, įlankuoti. Tei [p] ir gacpadinę įval̃dęs, da geresnes dienas sulauki. Tą vyrą tura įsival̃džiusi kaip tik benora. <br/>4. <span class="explanation">įveikti, sutramdyti: </span> </span> Ramdinu, įvaldau, pajaukinu. Įvaldýti, pažaboti, sutvardyti, nuramdyti. Nu vargsta anie su tuo jautaičiu, negalia įvaldýti. Jau aną. reiks kratyties žemėn, nebgal beįvaldýti. To arklio nebgal beįvaldýti, dreba, šoka į aukštą. <br/>5. <span class="explanation">priversti klausyti, sudrausti: </span> </span> </span> Brolis tavo įvaldỹs išdykėlius, t. y. po savam (saviškai, savotiškai, kaip tinkamas) pavels, párvers. <span class="explanation">pajėgti žiūrėti drausmės: </span> Kol motyna įvaldė, liuob šluotakotį vaikams užmes, dabar nebįvaldo. <br/>6. <span class="explanation">išmokti valdyti, suprasti veikimą: </span> Mokėti, įvaldyti (ką nors, kokio įgūdžio reikalingą veiksmą, dalyką). Ji puikiai įvaldė techniką. Jis dar daugiau įsivaldys savo smagenis ir dirgsnis. <br/><b>išvaldýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką žiūrėti (darbų, reikalų) tvarkos, vadovauti, tvarkyti: </span> Šešius metus išval̃dė tą ūkę i mirė. Ana meisinę išval̃dė dvyleka metų, ana veršius pjovė, prekiavo. <span class="explanation">kurį laiką prižiūrėti ką turimą: </span> Dvyleka metų išvaldžiau arklius, dirbau su anais. <span class="explanation">kurį laiką turėti: </span> Asmuo, nustatytą laiką be pertraukos išvaldęs svetimą daiktą kaip savo, įgyja į jį nuosavybės teisę. Drugio ligą vieniuoleka metų išvaldžiáu. <br/>2. <span class="explanation">padaryti valdant: </span> Kas čia išvaldýta, vienas Dievas žino: kas gali ir prieina, tas plėšia viską. <br/>3. <span class="explanation">įstengti prižiūrėti, tvarkyti ką turimą: </span> </span> Neižgalėtas, neišimamas, neižvaldomas. Neišval̃dė žemės, išvarė visus. Motriška keturias kerčias laiko, o vyras ne vieną neišval̃do. <br/>4. <span class="explanation">priversti klausyti, sudrausti: </span> </span> </span> Aug kieme mergelė dailiu augumeliu, visi džiaugias, visi glaudžias, kaip reiks išvaldyti? <br/>5. <span class="explanation">susitvardyti, susilaikyti: </span> Kaip sūnus negal išsivaldýti nuo prasto darbo. <br/><b>nuvaldýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sugebėti valdyti, viešpatauti: </span> Karalius negerai nuval̃dė kraštą. Penktais metais <span class="explanation"> (1905 m) </span> caras nusivaldė, o septyniolektais <span class="explanation"> (1917 m) </span> nebnusivaldė, nuvertė nu sosto. <br/>2. <span class="explanation">pavergti, nukariauti: </span> Iš rytų pusės į jų kraštą ėmė grautis ruskiai, kurie buvo nuvaldę slovėnus. <br/>3. <span class="explanation">sugebėti žiūrėti (darbų, reikalų) tvarkos, vadovauti, tvarkyti: </span> Nieko vyras – ir iš pažiūros, ir ūkį nuvaldo. Vis dažniau ima skųstis, jog jam esą sunku benuvaldyti ūkis. Sakau, ka galėtų nuvaldýti, reikėtų a pirkti [karvę]. Tas vyras nei vienos kertės nenuval̃do, motriška – viską nuval̃do. <span class="explanation">atlikti, įvykdyti: </span> Gera <span class="explanation"> (geria) </span>, darbo nenuval̃do. Paseno, darbo nebnuval̃do. <br/>4. <span class="explanation">prastai valdant nusmukdyti, nugyventi: </span> Blogas karalius jau visai nuval̃dė kraštą. Didikai valdė valdė miestą poniškai ir nuvaldė jį nuo koto. <span class="explanation">prastai vadovaujant, tvarkant nusmukdyti, nugyventi: </span> Nieko ten nebeliko: taip jis (ūkvaizdis) tą dvarą nuvaldė. <br/>5. <span class="explanation">pajėgti priversti klausyti, sudrausti: </span> Kunigaikštis Vytaudtas, matydamas negalėsys benuvaldyti Žemaičių, liepė kunigui grįžti į savo žemę. Kol mažas vaikelis, įdedi į vežimelį, be vėliau nenuvaldýsi. Kaip ten buvo: du policininkai [1918-1940 m. ] visą valsčių nuval̃dė, jokių kuliganų, vagių. I daba į pataisymo numus [vaikiščias], nieko nepadarysi, ka nenuval̃do. Aš dvidešimt trisdešimt nuvaldau, o jis tos vienos savo pačios nebegalia suvaldyt, – sako gaidys. <br/>6. <span class="explanation">įstengti judinti, lankstyti (galūnes, sąnarius), koordinuoti judesius: </span> </span> </span> </span> </span> Ta ranka būs teip kaip pakirsta, nenuvaldýsi anos. Sudružęs nenusivaldo, t. y. netur sylos. <span class="explanation">tvirtai laikyti, nulaikyti: </span> </span> Da mano vaikiukas ir galvos nenuval̃do. <span class="explanation">tam tikru būdu, tinkamai judinti: </span> Kaip reikia ranka nuvaldyti parašant parodomą raidę. Tupi šarka ant tvoros, nenuvaldo uodegos, riečia, kraipo mandagiai. | Jis buvo regimai susijaudinęs ir, kai prabilo, vos galėjo nuvaldyti liežuvį. Sunku yra nusivaldyti ant butelka sėdusies. | Tura būti nusival̃dančios nytys, ne išklibusios, jei nori paausti atvarslus. <br/>7. <span class="explanation">galėti, mokėti naudotis: </span> </span> </span> </span> Tas žmogus kartį nenuval̃do. Moku aš dalgį nuvaldýti, tik ka nė [ra] jėgos. Mažas – nora pjauti, dalgio nenuval̃do. Aš kirvį nuvaldžiáu gerai: mokėjau iškapoti, kerčias suleisti. Kai tik pradėjo mokėt nuvaldýt peilį, tai tą šiūpėlaitę ir padarė <span class="explanation"> (išdrožė) </span>. Menkas da tebuvo artojas – plūgo nenuval̃dė. Tas kestis su tums rankums negali tiek nuvaldýti. Mano keltuvė bais ilga, negaliu kultuvo nuvaldýt. | Jau šiek tiek plunksną nuvaldo <span class="explanation"> (rašo) </span>. <br/>8. <span class="explanation">sugebėti nukreipti ką reikiama linkme: </span> Menkas iš jo vežėjas – nenuval̃do arklių. Jei negali arklio nuvaldýt, tai ir vadelių neužsimesk imt. Nenuvaldaũ nė žirgelio par graudžias ašarėles. <br/>9. <span class="explanation">pajėgti suvaldyti, įveikti, sutramdyti: </span> Jo arkliai turbūt ir vasarą javais šeriami, kad nė nuvaldýt negali. Žabą pasiemu ir ganau, geruoju nebenuvaldaũ. Prigėrė, nenuval̃do nė devyni velniai. Karalius… sėdįs ant aslyčios…, jungu jau nuvaldýtos. Lenciūgus sutraukė ir pančius sutrino, o negalėjo jį niekas nuvaldyt. <br/><b>nenuvaldýtinai</b>. <br/><b>nenuval̃domai</b>. Žmonys nenuovaldomai pasileidę ant visokių pražengimų. Arklys nusivaldys, jeigu jį nepipinsi. Tas arklys kad šokęs iš karto lėkt, nu lėkt ir nusivaldęs. <br/>10. <span class="explanation">sutvardyti: </span> Žiūrėjo į vyrą, sunkiai benuvaldydama ašaras. Kas gi pasnykais ir kitais varginimais liesina ir silpnina, nuvaldo [kūną]. | Ant galo jis nuvaldė save. Nesa geresnis yra vyras kantrus…, kursai patis save nuvaldýt gal. Nusivaldýk tu biškį, t. y. sumažink savo valdžią: nešumyk, negerk, nesavalyk. <span class="explanation">sustabdyti: </span> Par 2-3 dienas tokiu vartojimu nuovaldysi kosulį. <br/><b> liežùvį nuvaldýti</b>. <span class="explanation">nekalbėti ko nereikia, tylėti: </span> </span> </span> Liežuvį nei viens žmogus negal nuvaldyti. <br/><b>rañkų nenuvaldýti</b> <span class="explanation">vogti: </span> </span> Jisai rañkų nenuval̃dė i pakliuvo į kalėjimą. <br/><b>pavaldýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką valdyti, turėti valdžią, viešpatauti: </span> Išmintingiausias pasaulio valdove! Pavaldyk brangią mūsų Lietuvėlę bent dešimtį metų. <br/>2. užvaldyti 1: Dievu dingojos pasidaryt ir visą svietą viens pavaldyt. Ir pavaldyta bus žemė po veidu Viešpaties. <br/>3. <span class="explanation">kurį laiką prižiūrėti, tvarkyti ką turimą; turėti: </span> Lauką kelis metus pavaldýti. Kai vienas atliksi, tai bijosi ir gyvulį pavaldýt. <br/>4. <span class="explanation">pajėgti prižiūrėti, tvarkyti ką turimą: </span> Pavaldo jis gyvenimą vienas. Viena tos žemės nepavaldýsi. Žmonės pasakys, kad mudu ir dviese nepavaldova nė to dvejeto arklių. <br/>5. užvaldyti 2: Atėjo … tie milžinai in to pono dvarą, sau pavaldė ir nieko jie in sodą neleisdavo. | Ant pikto … daro tas gi neprietelius dūšios, kurį gi vieną … pavaldo sau. <span class="explanation">paveldėti: </span> Jaunesnysis gi pavaldydavo likusįjį turtą tėvams mirus. Jis pavaldė nuo tėvų didelius turtus. <br/>6. <span class="explanation">įstengti judinti, lankstyti (galūnes, sąnarius), koordinuoti judesius: </span> </span> </span> </span> </span> Iš peties rankos nepavaldaũ. Visai nebepavaldaũ [rankos], kaip ne mano. Kas čia do liga man – aš rankos nebegaliu pavaldýt i kojos. Ale labai sunki [pakelti], toks žmogus suzmekęs, savęs nepaval̃do. Negerai, ka savęs negali pavaldýti. Jau kokie penki metai, kaip jis man davė į šoną, tai ir dar šono nepavaldau. Koją iš kirkšnies pasuko – nebepavaldo. | Riešas nebepavaldo pirštų. <span class="explanation">tvirtai laikyti, nulaikyti: </span> </span> Jau nuo pat Dinbarko nebepavaldoma galva sviro į šalį. Kas nepuola kalboje, tas yra tobulas vyras, kursai ir visą kūną gal pavaldyt. Nebepasivaldaũ tų rankų. <span class="explanation">pajėgti judėti, pasijudinti: </span> Vėjas perpūtė, nebepasivaldaũ. Tiek pavargau, kad nepasivaldaũ. Nieko nepasivaldaũ, negaliu paeit, save aptvarkyt, iš lovos išlipt. Nebėr sveikatos – pasilankstai i nebepasivaldaĩ. Nepasival̃do kaip apatinė pusė girnų. <br/>7. <span class="explanation">galėti, mokėti naudotis: </span> </span> </span> </span> Ta moteriškė visai nemokyta, vos ne vos plunksną pavaldo. Dailidžiauti eidavo jau suaugę vyrukai, kurie mokėdavo pavaldyti kirvį ir pjūklą. Kas ginklų dar nemoka pavaldyti? <br/>8. <span class="explanation">pajėgti pakreipti reikiama linkme, pavairuoti: </span> Ka rankos atšalo, negaliu nė su vienu pirštu pavaldýti vairą. Ne jam pavaldýt toks arklas; senam, įpratusiam žmogui ir tai sunku trivalniai nuturėt. Ans iš viso traktoriaus nepaval̃do. <br/>9. <span class="explanation">kurį laiką palaikyti traukiant, vedant: </span> Motriškoms padėti reikėjo su žambiu, žambį pavaldýti. Atvažiuok per bulviakasį, bent arklius pavaldysi. <br/>10. <span class="explanation">pajėgti tvardyti: </span> Visi vienodai rodėsi žmonėmis nenusistovėjusiais, dar nepavaldančiais jauno savo temperamento ir todėl išsišokstančiais. Ji turėjo kiek pasivaldyti, kad aštriai neatsakytų. <br/><b> liežùvio nepasivaldýti</b> <span class="explanation">kalbėti ko nereikia, netylėti: </span> Liežuvio nepasivaldai tu, paleistuvi! <br/><b>pravaldýti</b><br/>1. <span class="explanation">kurį laiką valdyti, turėti valdžią: </span> Daugelis kunigaikščių Dainavos šaly pragyveno, daugelis valdovų pravaldė. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką turėti ką (ppr. nuosavybės teisėmis). </span> <br/>3. <span class="explanation">kurį laiką žiūrėti drausmės, versti klausyti. </span> <br/>4. <span class="explanation">prastai valdant nusmukdyti, išeikvoti, netekti. </span> <br/><b>privaldýti</b><br/>1. <span class="explanation">pakankamai ilgai valdyti, turėti valdžią. </span>. <br/>2. <span class="explanation">pakankamai ilgai turėti ką (ppr. nuosavybės teisėmis), naudotis kuo. </span> <br/>3. <span class="explanation">prastai valdant, tvarkant nusmukdyti, nugyventi: </span> Valdėm ir dabar prisival̃dėm prie to, kad toliau nebegalim, nebeišgalim. <br/>4. <span class="explanation">prilaikyti, priturėti: </span> Nešu kestes ant pečiais, o privaldáu su rankoms. <br/>5. <span class="explanation">priversti klausyti, drausti: </span> Prival̃do biškį, ka nepadyktum. <span class="explanation">sulaikyti, prašyti neišeiti: </span> Kai nueisim, mane dėdina prisivaldỹs ir nebeišleis par rugiapjūtę. <br/>6. <span class="explanation">sutvardyti, prilaikyti: </span> Kitas kitą prival̃do biškį, kuriam orielka juo nepasuko galvą. Tas vaikis neprisival̃do. Prisivaldyk, tep nedaryk. Prisivaldýti nuo ko. <br/><b>suvaldýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prižiūrėti, sutvarkyti ką turimą: </span> Plaukai buvo dideli, negalėjau suvaldýti. Vyrai kartais i nemoka suvaldýti tų piningų. | Kad man Dievas neduot ilgo patalo, aš sunkus žmogus, kas mane suvaldìs <span class="explanation"> (pakels, pavers) </span>. Nesusivaldo kaip ubagas barzdos. <br/>2. užvaldyti 2: Turtą suval̃dė jis, o utėlių nevalo <span class="explanation"> (neprižiūri sergančio tėvo) </span>. Senovėj vis buvo biednesni, nes visas gėrybes ponai suvaldydavo. <br/>3. <span class="explanation">reguliuoti kieno veiksmus, duoti nurodymus, rikiuoti: </span> </span> Piršliuo i tą veselę suvaldýti, piršliuo viskas. <br/>4. <span class="explanation">priversti klausyti, sudrausti: </span> </span> </span> Gaidys gaspadorius vištų daug suval̃do. Tėvas kad ir vaiką jau negalė [jo] suvaldýt. Tėvai nevaliodavo suvaldýt tąs dukteris. Nesuval̃do tėvai vaikų, visai susijaukė pasaulė. Nesuval̃domi paliko vaikai, negali susišnekėt. Kas tę par vaikai, ka motina negalia suvaldýt?! Vaikų nesuvaldaũ, galvom lekia. Jug aš visus negaliu suvaldýti. Toksai vyras galėtų ne tikt gerai pačią suvaldyti, bet ir gerą būtį dėl jos užtikrinti. Ar brolys brolį suvaldỹs? Jei jūs nesuval̃dot, tai aš eisiu aukščiau, skųsiuos [padaryta neteisybe]. Išeikie, uošvele, sena motinėle, atkelk atkelk vario vartus, suvaldyk kurtelius. Subrauk, suvaldýk tus vištyčius. Pienių ir rudmėsių nebesuvaldo: tos išsisklaidė po visą biržtvyną. Mažo nykštuko žmogus nesuvaldo. <br/><b>suval̃domai</b>. Nebsuval̃domai žmonys duodas, Dieve švenčiausis, neprastok!. Kam tas vaikas turia draskyt?! – Susivaldýk [jį]. Kad įsitiektų zokanus, pagal kuriuos galėtų svietas susivaldyti. <br/>5. <span class="explanation">įstengti judinti, lankstyti (galūnes, sąnarius), koordinuoti judesius: </span> </span> </span> </span> </span> Kojų nesuvaldaũ. Galvai sukantis kojų nebesuvaldysi. Gera galva ir blogas kojas suvaldo. <span class="explanation">išsilaikyti: </span> Jis nesusivaldė ant tų lieptų ir nukrito. Vėjuotą vakarą šikšnosparniui vargas, o vėsului pasikėlus, tai jis ir visai nebegali susivaldyti. <span class="explanation">prilaikyti, sureguliuoti: </span> Skersis kalamas ienoms suvaldýti. <br/>6. <span class="explanation">galėti, mokėti panaudoti: </span> Jis jau arklą suval̃do. Sūneli, vaikeli, ar galėsi kardą suvaldyti? <br/>7. <span class="explanation">sugebėti pasukti ką reikiama linkme: </span> Nesuval̃dė motociklo i pylė ant mašiną. Dabar suvaldýk tu šitokį autobusą! <br/>8. <span class="explanation">įveikti, sutramdyti: </span> </span> Vaikas arklį nesuval̃do. Tvirtas buvo vyras, jautį suval̃dė, tų didžiulių juodmargių. Be ragų buvo [karvė], sunku vedžiot, o kai pradeda zyliot, tai jau ir vyro sveikata nesuvaldýsi. Man duotų karvę, ale nesuvaldýsiu, sveikata pasilpo. Tos karvelės nebgal besuvaldýti, ana pabėga nu rankų, nu to apnasrelio. Lepši balos, ko nesuvaldéi arklio?! Skrenda kap žvėrys, suvaldýt nemožna [arklių]. Daktarai iš proto išejusį niekaip negal suvaldyt. Yra žmonių, kurie suvaldo gyvates, gali jas imti į rankas ir už ančio nešioties. Jaučią suval̃do až ragų, neklaužadą – až ausų. Suvaldyk gi tu vėją. Karvės neturėjo [dėl silpnos sveikatos] – nebesusval̃dė. <span class="explanation">numalšinti, paimti viršų (kovojant). </span> <br/>9. <span class="explanation">sutvardyti, nuraminti: </span> Savo kerštą, papykį, geidulius suvaldýti. Suvaldo savo geidulius ir piktus jausmus. Ak, savo suvaldykite narsumą! Gediminas pašoko nuo narų, stengdamasis suvaldyti nervišką drebulį. Ale taip čypia <span class="explanation"> (verkia) </span>, negalima suvaldýt. A besuvaldýsi, kaip patrinka dėl mergos sijono. Buvo žmogus suvaldąs save, ne mergininkas koks. Geriau patylėk, kai širdies nesuvaldai. Aštro liežuvio nesuvaldysi, išbjurusio nepataisysi. <br/><b>nesuval̃domai</b>. Ir ji vėl pravirko, gailiai ir nesuvaldomai. Jeigu pats nesusivaldýsi nervų, kas suvaldys. Iš džiaugsmo nė susivaldýti nebemokėjo. Jis n’įstengia pats save susivaldýti. Vos susivaldžiaũ nesurikęs. Užčiaupk, moč, burną, bo galiu nesusvaldýt! Besotis žmogus niekur nesusval̃do. Nemušiau, susvaldžiaũ. Daugvilienė vos susivaldo nedrožusi jam atgalia ranka per veidą. Bet jei jie negal susivaldytis, tai tevedie. <br/><b> bùrną suvaldýti</b>. <span class="explanation">priversti tylėti, nutildyti: </span> Tu drįsti senam žmogui taip sakyti! Palauk, aš tavo burną suvaldysiu! <br/><b>liežùvį suvaldýti</b>. <span class="explanation">nekalbėti ko nereikia, tylėti: </span> </span> </span> Girtas i kvailas – liežùvio nesuval̃do. Suvaldýk liežùvį, bo gausi! <br/><b>rū̃sio nesuval̃do</b>. <span class="explanation">elgiasi storžieviškai. </span> <br/><b>snùkį suvaldýti</b> <span class="explanation">priversti tylėti: </span> Delmonas ir snukį suvaldo. <br/><b>užvaldýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">paimti į savo valdžią, užimti, užgrobti: </span> Ką padės, kad ir visą svietą užvaldýtumei! Priešai užvaldė mūsų kraštą. | Jie. užvaldytų visą pasaulį ir viską suėstų. <br/>2. <span class="explanation">paimti į savo nuosavybę, pasisavinti: </span> Brolis gvelbte pagvelbė visus pinigus, t. y. užval̃dė. [Ponas] ažval̃dė šitą ežerėlį. Nukeltųjų rėžius ir sodybas tuojau užvaldė dvaras. Kaip tos.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.