vasnóti, -ója, -ójo.
1. plasnoti, vėsuoti, skėsčioti (sparnais): Paukštis sparnais vasnója, plasnoja. Kada paukštis, sušlapęs nuog rasos, naktį džiovindamos sparnais vasnoja. Sparnus vasnóti. Gandrai ant lizdų porose vis du, sparnus išskleisdami vasnója. Gandriukas seniai sparnais vasnója, tik da lizdo nepalieka. Gandrai sugeba lakioti nevasnódami. Skrido varnos, tankiai vasnodamos sparnais, – ir tos namo. Jie. susivartė ir plaukė iškilia rikiuote, vasnodami galingais sparnais. skristi neplasnojant sparnais, sklęsti: Paukštis vasnója.
2. mojuoti, mosikuoti, mataruoti: Vasnóti ranka. Vasnó [ja] su rankoms, šoka, šėlsta, i gana – jaunam kas. Vaikas su rankomis ir kojomis vasnó [ja],
t. y. kebariuoja. Vaikus bovijant ratuoja, vasnója, po tam sako: paklidokš. Aš tai kaip šiandien atsimenu: boba stovi kojūgaly ir vasnoja vanta. Ko čia vasnóji kaip varna?!
3. kratyti, purtyti: Vasnója drabužius prieš vėją. Vas vas vas – kruopus vasnójau niekotė [je].
4. judinti, pleventi, plaikstyti: Vėjis vasnó [ja] drabužius, pakabintus ant tvoros, lapus medžio.
5. plazdėti, plaikstytis: Teip gražiai vasnója, liepsnoja aukštyn.
6. plaukioti, plūduriuoti: Kas an to [v] andens vasnójas, a plaukai?
7. būti nepastoviam, vėjuotam, su atlydžiais: Vaseris vasnó [ja] – jau kreiva vėžė. Matai, į galą vasario i pradėjo vasnóti. Mėnuo vasaris tankiai vasnoja sniegu ir pūgoms. Vasarė [je] jau vasnó [ja]. Nesulaukė dar vasario – jau vasnójas, purkšta i šalna.
atvasnóti.
1. atplasnoti, atskristi: Šiandieną į gandrinę gandras atvasnójo. Paukščiai šastelėjo šonan, o dabar vėl atvasnoja ir nardo virš minios.
2. skubiai atbėgti, atskubėti: Žydas keliu atvasnója.
išvasnóti
1. išskristi, išplasnoti: Išplasnoję kumpasnapiai, išvasnoję tvirtanagiai.
2. mosikuojant, mojuojant kuo išvykti: Pavasarininkai ka išlėkė, ka išvasnójo.
3. iškratyti, išpurtyti: Išvasnók šituos drabužius.
4. pamesti, pragaišinti: Taip sprogstant kaip [vyrų] protai neišvasnós?!
nuvasnóti. nuplasnoti, nuskristi: Varna nuvasnójo į daržą.
pavasnóti
1. paskėsčioti, paplastėti (sparnus, sparnais): Pavasnojo savo sparnelius dangaus dvasia ir nuskrido žemyn. Ar vedum lėkti, ar nelėkti, ar sparnelius pavasnoti?. Pasivasnódamos puola vištos serbentus.
2. pamojuoti, pamosikuoti: Jonis ėmęs, skarele pablaškęs, pavasnojęs į šalis.
3. papleventi, pasiplaikstyti: Ugnis mėlyna pavasnója pavasnója ir vėl dingsta.
4. pabūti nepastoviam, vėjuotam, su atlydžiais: Palauk, kova dar atsiims, dar pavasnós. Daba vaseris – pavasnós.
parvasnóti.
1. parskristi.
2. mosikuojant, mojuojant kuo sugrįžti, pareiti.
suvasnóti.
1. suplasnoti (sparnais): Pakilo gandras, sparnais suvasnójo ir nulėkė.
2. pamosikuoti, pamojuoti kuo: Vaikas [išlydėdamas] suvasnójo su rankike dar, tarpangė [je] stojęs [is]. Pasileidžia tekina prie ežero, net rankomis suvasnodama tarsi paukštė sparnais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.