atvažiavinėti

važiavinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. važinėti.
atvažiavinė́ti. atvažinėti 1: Atvažiavinė́j [o] čia tankiai ana.
išvažiavinė́ti. išvažinėti:

1. Kitus metus palikom [namus] išvažiavinė́dami. Ir prie manę išvažiavinė́jo sūnūs.

2. In pavasarį, prieš Velykas, kap išvažiavinė́jau, atejau ir priėmiau.
parvažiavinė́ti. parvažinėti 1: Kad parvažiavinė́t [ų] dažnai, tai būt [ų] ramu.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atvaziavineti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>važiavinė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. važinėti. <br/><b>atvažiavinė́ti</b>. atvažinėti 1: Atvažiavinė́j [o] čia tankiai ana. <br/><b>išvažiavinė́ti</b>. išvažinėti: <br/>1. Kitus metus palikom [namus] išvažiavinė́dami. Ir prie manę išvažiavinė́jo sūnūs. <br/>2. In pavasarį, prieš Velykas, kap išvažiavinė́jau, atejau ir priėmiau. <br/><b>parvažiavinė́ti</b>. parvažinėti 1: Kad parvažiavinė́t [ų] dažnai, tai būt [ų] ramu.