vė́kčioti, -ioja, -iojo
1. neaiškiai kalbėti, mikčioti: Nečius kažin ką vė́kčioja, negalim suprasti.
2. rėkti kūdikio balsu, verkšlenti: Vaikas lopišė [je] jau vė́kčio [ja]. Kai vedžioju, dažniausiai pradedu pirmučiausiai šūkaut ir vėkčiot balsu mažo vaiko.
3. nesąmones kalbėti.
atvė́kčioti. vėkčiojant ateiti, priartėti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.