vėsìnimas. vė•sinimas
1. → vėsinti
1.
2. → vėsinti
4.
atvėsìnimas. atvė•sinimas. → atvėsinti:
1.
2. Mokia juos, kaip turi veiktis prieg dvari jo, žadėdamas jiemus atvė•sinimą ir atilsį amžiną. Idant ateitų čėsai atvėsinimo nuog veido Viešpaties, kada atsiųs Viešpaties, kada atsiųs tą, kuris jumus pirm apsakytas yra – Jėzų Kristų.
prasivėsìnimas. → pravėsinti
3. Ir vištos, knisdamosi daržuose, ieško prasivėsinimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.