atvestinỹs, -ė̃. sutuoktinis, atėjęs gyventi į vyro ar pačios namus: Atvestinỹs į butą, t. y. žentas. Jeigu į žentus vedį ima, tai yra, jei jis bus atvestinỹs, tai vedlys visuomet yra iš nuotakos pusės, o jei nuotaka bus atvestinė̃, tai vedlys yra iš vedžio šalies.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.