atviepti

viẽpti, -ia, -ė.

1. lūpas pravėrus kišti, rodyti (dantis) ; rodant dantis raukti, kreipti (veidą, lūpas): Viẽpia savo dantis. Veidą viẽpti. Viẽpsas lūpos, norėsi juokties iš to tatai gerumo, kad jau gulti eitì. Sučiauptos lūpos nevirpėjo, nei viepėsi kvailam šypsniui. Jos. lyg ir paniekinamai ar slapukiškai viepėsi. Karolinės lūpukės drebėjo ir viepėsi verkti. Jis balo; jo lūpos viepėsi ir virpėjo. Liūto nasrai pradėjo vieptis.

2. daryti grimasą, šieptis: Viẽpkis, kad nori, dar labiau. Neik arti arklio, matai, kad viẽpias – dar įkąs. Veizu – viẽpas viẽpas i paleido dūdyti (verkti) . daryti grimasą, šieptis, rodant nepasitenkinimą, baimę, pyktį, susierzinimą, blogą nuotaiką: Aš viepúos, mun nepatinka. Nė viepte neviepiaus, ašaros pačios birsta. kreipti lūpas šypsantis, šieptis: Kits uogelę nusiraškęs nešės pasirodyti ir vaikiškai viepės. Vėrėsi trobų durys, įkaitusios nuo besikūrenančių krosnių, šeimininkės viepėsi šypsenai. Pradėjo dėstyti taip komiškai vokiečiuodamas, jog vaikams burnos pačios viepias.
atviẽpti, -ia (àtvepia), àtviepė.

1. atverti, pražioti (burną, lūpas, snukį), prasižiojus rodyti (smegenis): Atviepta arklio lūpa. Stova atviẽpusys raudonus smagenius.

2. padaryti grimasą, išsišiepti: Vėpso atsiviẽpęs. Atsiviepęs ir prisimerkęs jis žiūrėjo prieš saulę. Ar ana nesupyks? – Nėkas nebijo, i taip y [ra] atsiviẽpusi, daugiau nebatsiviẽps. Miegta kiaurai atsiviẽpęs. Veiza į mergas atsiviepęs. Lapė veiza atsiviẽpusi. Teip didžiai griežiau pasistojęs, išsižiojęs, pasistiepdamas, atsiviẽpdamas. Ar girdi, Bite, ko stovi atsiviepęs kaip prūso kišenė? padaryti grimasą, perkreipti veidą iš įtampos, rodant nepasitenkinimą, nenorą, pyktį, nuoskaudą, blogą nuotaiką: Kūdikis vienas atsiviẽpęs verkšlena, valgyti norėdamas. Tik pasakyk anam ką, tujau ir atsìviepa. Jam nū veido galima matyti, kad piktas žmogus – atsiviepęs. Pagrįsta i tims daktarams – linksmo žmogaus nematysi: atsiviẽpę ir atsiviẽpę, dejuo [ja] i dejuo [ja]. Ka tu dėl šūdo nėkų atsìviepi (imi verkti) . Dabar leidi, o paskuo vėl būsi atsiviepęs. O tas klumpius ten tokio [je] pastoginė [je] kaiša atsiviẽpęs. Eita, ale atsiviẽpęs. Gurauskis atsiviẽpęs, nenoroms paskolino ratus. Kiaurai atsiviẽpusi, kiaurai surūgusi. Ans yr toks atsiviẽpęs žmogus, anam viskas nepatinka. Valgė košę atsiviẽpęs. Susiraukęs, atsiviẽpęs, nepatenkintas. Atsiviepė kaip pipirų kandęs. Jau atsiviẽps kaip šuo. Pasakyk ką padirbti – atsìviepa kaip kumelė. Atsiviepusi kaip vyžena. Ko atsiviepei kaip naginė. Atsìviepė it velnias priš perkūniją. Atsiviẽpęs kaip Vicento giltinė. iškreipti lūpas šypsantis: Tas anos būsimasis vyras eina kaktą išvertęs, atsiviẽpęs. Teneklaus munęs daugiau – atsivieps lig ausų. Vežėjas dailiai nusiėmė kepurę ir, saldžiai atsiviepęs, neapsakomu nusižeminimu kreipiasi į mane. | Burna džiugiai atsiviepia. Atsìviepė kaip gelželį radęs. Atsiviepęs it jauna marti. iš veido būti persikreipusiam, suvargusiam: Sena, bjauri, atsiviẽpusi, dantys išbirę.

3. Ką įkiši, atsiviẽpęs lauši su mintuvais. Muno peilis aštriausis, nė atsiviẽpusi negaliu atpjauti. Žiūrėk atsiviepęs ir viena savo seile gardžiuokis. Nepasakyk kitam, o gausi dvidešimti penkius metus neatsiviẽpdamas (kaipmat – Stalino laikais) .

4. išklaipyti, iškreivinti: Karklinis pjūklalis àtvieptas paliko par akminaičius karklo šakas bepjaustant. Kliudžiau su dalgiu į kūlį, ir atsìviepė ašmenys. Kitas [puodas] par daug sutirpsta, išeina atsiviẽpęs. Visai atsìviepė tas tavo peilis, ašminys spinda, galia žydelka ant ašminų plika subine į Kauną joti. atsiknoti, atkerti, atsilapoti: Vyras apsiavęs naginėm, apsivilkęs nudryžusia sermėga su atsiviepusiu kapišonu tarsi maišu ant pečių. Maišas buvo milžiniškas, prikimštas ligi pat viršaus, atsiviepęs, ir iš jo kyšojo švieži agurkai.
išviẽpti, -ia, ìšviepė

1. suraukti, iškreipti (veidą, lūpas) ; pravėrus lūpas rodyti (dantis): Šuo tura savo dantis išviẽpęs, gatavas įkąsti. Vaikai kaip išsižiojo, tai ir stovėjo ratu, išviepę lūpas. Panelė Niuta, išviepusi lūpas, su patyčia išėjo taip pat iš svetainės. Ji sustojo, išviepė veidą, lyg verkti norėdama, tačiau susilaikė. Jau užeina toki migla, ka noru matyti, reik išsiviẽpti. Vaikai veiza televizorių išsiviepę. Atbėgus viena pati galva, išsiviepusi į ugnį ir žiūrianti. Kumelė išsiviepusi puolė ant vilko. Visai tamsu. – Išsiviẽpk, ir matysi. Išsiviẽpk, i pasišviesinsi.

2. padaryti grimasą, išsišiepti: Išsiviẽpęs ir išsiviẽpęs – nė nežinai, ar juokias, ar verkia. Išsìviepiau, saulė duoda in akis, ir nutraukė (nupaveikslavo) . Nebūk išsiviepęs, susčiaupk, ba dar varna inlėks tau koserėn. Būtum nieko [mergina],
ka taip nevaipytumias, o išsiviẽpusi ir išsiviẽpusi. Išsiviẽpus žiūrėjau į jaunavedžius. padaryti grimasą, išsišiepti iš įtampos, rodant nepasitenkinimą, susierzinimą, pyktį, baimę, skausmą, nepalankumą kam ir pan.: Ko taip išsìviepei, ar negardu? Amžinai išsiviẽpusi, ėda vyrą be peilio. Braukdamas ranka per suputusią koją, net išsiviepė iš sopės. Be kantrybės boba, išsiviẽpusi ir išsiviẽpusi (verkšlenanti) . Vaikas jau išsiviẽpęs (ant rėkimo), t. y. atsiviepęs. Tas žmogus toks išsiviepęs. O kuo tau blauzdas apgenėsiu? – išsiviepė kaip šeškas, sparnus nuleidęs, šlapias, tartum linų pėdas iš markos žmogėnas. Net gražiausioji, pajutusi kietą žirnį, taip išsiviepdavo, kad atrodydavo lyg beždžionė. Išsiviepė kai katinas, uodegą įkišęs. Išsiviepus kai Žaikio (Žainio) kalė. Išsìviepė kaip šuo kąsdamas. Išsiviẽpęs kaip šuo prieš mėnesį. Aš čia išsiviẽpus kap devynios giltinės.

3. Tu tą arklį negerai vedei, aš turėjau stumti išsiviẽpęs. Kaip pradėjau gyventi, kuldavom išsiviẽpę. Visa ko pridės, i tempsu išsiviẽpęs, mat! Tie kambariai negreitai nugrobami (sutvarkomi), čia turi plušėti išsiviẽpęs. Švieta mergelkos katelus išsiviẽpusios. Tie Kuršėnai negalia gatvių išsibrukavoti: makasija išlyną išsiviẽpę. Gaspadinė išsiviepus pila grūdus išsišiepus: kad anys paspringtų! Tempė, vilko išsiviẽpę, bankrutavo ta bendrovė greitai. Vyniuką patrauka išsiviẽpęs (labai geria) .

4. išsikreivinti, suklypti: Stakta išsiviepusi įkypai, per tat durys vis praviros stovėjo. atsiknoti, išsiskėsti: Šis treptelėjo koja taip, kad išsiviepė bato padas.
nuviẽpti, -ia, nùviepė

1. atviepti
1.

2. padaryti grimasą, išsiviepti: Juška paikai nusiviepė nesumodamas, ką į tokį paaiškinimą atsakyti.
dantìs nuviẽpti būti linksmam, patenkintam: Iš anų dantų̃ nenuviẽpsi, gavau aštuonioleka rublių, maniau kažin ką gavusi.
praviẽpti, -ia, pràviepė.

1. praverti, prašiepti: Pleištas kumščiu patrynė savo smailų pakaušį, praviepė storas lūpas. Senis paklaustas nė lūpų nepraviepė. Jurgio lūpos dėkingai prasiviepė, ir aš aiškiai pamačiau auksinį jo dantį.

2. nutaisyti kreivą miną, prasišiepti: Robis atsistoja, kvailai prasiviepia ir eina prie lentos. Saldžiai prasiviepė apskrita žema moteris.

3. prasižioti: Tetutė sėdėjo kaip žemę pardavusi, kiek bešnekinau, nė prasiviẽpti neprasìviepė. Prasiviẽpk, ko nieko nesakai?

4. praskleisti, praskėsti: Skepečikę boba pràviepė ir kiša man ausį.
suviẽpti, -ia, sùviepė

1. iškreipti, iššiepti (lūpas): Kai pasakiau, tai tik sùviepė lūpas – nepatiko. Susiviẽpęs pryš saulę.

2. susiraukti, padaryti grimasą, rodant nepasitenkinimą, susierzinimą, pyktį ir pan.: Tėvas nu pat ryto susiviepęs (piktas) . Ko taip susìviepei kaip devynios pertnyčios? Susiviepęs kaip Rapulio pragėrimas.

3. perkreipti veidą nuo įtampos: Reik gerai susiviẽpti, kol atsuki [batų tepalo dėžutę].
užviẽpti, -ia, ùžviepė. užsičiaupti ir nerodyti (dantų): Ta motriška tiek nusirgo, kad nė dantų nebùžviepa. Taip yr nusirgęs, kad nei savo dantų neùžviepa – burna neuždara. Nė dantų neužvieptum, boba liesa. O tas užmuštasis japonėlis, užsiviepęs prie pat jo veido, o juokas, o juokas.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>viẽpti, </b>-ia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">lūpas pravėrus kišti, rodyti (dantis) ; rodant dantis raukti, kreipti (veidą, lūpas): </span> Viẽpia savo dantis. Veidą viẽpti. Viẽpsas lūpos, norėsi juokties iš to tatai gerumo, kad jau gulti eitì. Sučiauptos lūpos nevirpėjo, nei viepėsi kvailam šypsniui. Jos. lyg ir paniekinamai ar slapukiškai viepėsi. Karolinės lūpukės drebėjo ir viepėsi verkti. Jis balo; jo lūpos viepėsi ir virpėjo. Liūto nasrai pradėjo vieptis. <br/>2. <span class="explanation">daryti grimasą, šieptis: </span> Viẽpkis, kad nori, dar labiau. Neik arti arklio, matai, kad viẽpias – dar įkąs. Veizu – viẽpas viẽpas i paleido dūdyti <span class="explanation"> (verkti) </span>. <span class="explanation">daryti grimasą, šieptis, rodant nepasitenkinimą, baimę, pyktį, susierzinimą, blogą nuotaiką: </span> Aš viepúos, mun nepatinka. Nė viepte neviepiaus, ašaros pačios birsta. <span class="explanation">kreipti lūpas šypsantis, šieptis: </span> Kits uogelę nusiraškęs nešės pasirodyti ir vaikiškai viepės. Vėrėsi trobų durys, įkaitusios nuo besikūrenančių krosnių, šeimininkės viepėsi šypsenai. Pradėjo dėstyti taip komiškai vokiečiuodamas, jog vaikams burnos pačios viepias. <br/><b>atviẽpti, </b>-ia (àtvepia), àtviepė. <br/>1. <span class="explanation">atverti, pražioti (burną, lūpas, snukį), prasižiojus rodyti (smegenis): </span> Atviepta arklio lūpa. Stova atviẽpusys raudonus smagenius. <br/>2. <span class="explanation">padaryti grimasą, išsišiepti: </span> </span> Vėpso atsiviẽpęs. Atsiviepęs ir prisimerkęs jis žiūrėjo prieš saulę. Ar ana nesupyks? – Nėkas nebijo, i taip y [ra] atsiviẽpusi, daugiau nebatsiviẽps. Miegta kiaurai atsiviẽpęs. Veiza į mergas atsiviepęs. Lapė veiza atsiviẽpusi. Teip didžiai griežiau pasistojęs, išsižiojęs, pasistiepdamas, atsiviẽpdamas. Ar girdi, Bite, ko stovi atsiviepęs kaip prūso kišenė? <span class="explanation">padaryti grimasą, perkreipti veidą iš įtampos, rodant nepasitenkinimą, nenorą, pyktį, nuoskaudą, blogą nuotaiką: </span> Kūdikis vienas atsiviẽpęs verkšlena, valgyti norėdamas. Tik pasakyk anam ką, tujau ir atsìviepa. Jam nū veido galima matyti, kad piktas žmogus – atsiviepęs. Pagrįsta i tims daktarams – linksmo žmogaus nematysi: atsiviẽpę ir atsiviẽpę, dejuo [ja] i dejuo [ja]. Ka tu dėl šūdo nėkų atsìviepi <span class="explanation"> (imi verkti) </span>. Dabar leidi, o paskuo vėl būsi atsiviepęs. O tas klumpius ten tokio [je] pastoginė [je] kaiša atsiviẽpęs. Eita, ale atsiviẽpęs. Gurauskis atsiviẽpęs, nenoroms paskolino ratus. Kiaurai atsiviẽpusi, kiaurai surūgusi. Ans yr toks atsiviẽpęs žmogus, anam viskas nepatinka. Valgė košę atsiviẽpęs. Susiraukęs, atsiviẽpęs, nepatenkintas. Atsiviepė kaip pipirų kandęs. Jau atsiviẽps kaip šuo. Pasakyk ką padirbti – atsìviepa kaip kumelė. Atsiviepusi kaip vyžena. Ko atsiviepei kaip naginė. Atsìviepė it velnias priš perkūniją. Atsiviẽpęs kaip Vicento giltinė. <span class="explanation">iškreipti lūpas šypsantis: </span> Tas anos būsimasis vyras eina kaktą išvertęs, atsiviẽpęs. Teneklaus munęs daugiau – atsivieps lig ausų. Vežėjas dailiai nusiėmė kepurę ir, saldžiai atsiviepęs, neapsakomu nusižeminimu kreipiasi į mane. | Burna džiugiai atsiviepia. Atsìviepė kaip gelželį radęs. Atsiviepęs it jauna marti. <span class="explanation">iš veido būti persikreipusiam, suvargusiam: </span> Sena, bjauri, atsiviẽpusi, dantys išbirę. <br/>3. Ką įkiši, atsiviẽpęs lauši su mintuvais. Muno peilis aštriausis, nė atsiviẽpusi negaliu atpjauti. Žiūrėk atsiviepęs ir viena savo seile gardžiuokis. Nepasakyk kitam, o gausi dvidešimti penkius metus neatsiviẽpdamas <span class="explanation"> (kaipmat – Stalino laikais) </span>. <br/>4. <span class="explanation">išklaipyti, iškreivinti: </span> Karklinis pjūklalis àtvieptas paliko par akminaičius karklo šakas bepjaustant. Kliudžiau su dalgiu į kūlį, ir atsìviepė ašmenys. Kitas [puodas] par daug sutirpsta, išeina atsiviẽpęs. Visai atsìviepė tas tavo peilis, ašminys spinda, galia žydelka ant ašminų plika subine į Kauną joti. <span class="explanation">atsiknoti, atkerti, atsilapoti: </span> Vyras apsiavęs naginėm, apsivilkęs nudryžusia sermėga su atsiviepusiu kapišonu tarsi maišu ant pečių. Maišas buvo milžiniškas, prikimštas ligi pat viršaus, atsiviepęs, ir iš jo kyšojo švieži agurkai. <br/><b>išviẽpti, </b>-ia, ìšviepė<br/>1. <span class="explanation">suraukti, iškreipti (veidą, lūpas) ; pravėrus lūpas rodyti (dantis): </span> Šuo tura savo dantis išviẽpęs, gatavas įkąsti. Vaikai kaip išsižiojo, tai ir stovėjo ratu, išviepę lūpas. Panelė Niuta, išviepusi lūpas, su patyčia išėjo taip pat iš svetainės. Ji sustojo, išviepė veidą, lyg verkti norėdama, tačiau susilaikė. Jau užeina toki migla, ka noru matyti, reik išsiviẽpti. Vaikai veiza televizorių išsiviepę. Atbėgus viena pati galva, išsiviepusi į ugnį ir žiūrianti. Kumelė išsiviepusi puolė ant vilko. Visai tamsu. – Išsiviẽpk, ir matysi. Išsiviẽpk, i pasišviesinsi. <br/>2. <span class="explanation">padaryti grimasą, išsišiepti: </span> </span> Išsiviẽpęs ir išsiviẽpęs – nė nežinai, ar juokias, ar verkia. Išsìviepiau, saulė duoda in akis, ir nutraukė <span class="explanation"> (nupaveikslavo) </span>. Nebūk išsiviepęs, susčiaupk, ba dar varna inlėks tau koserėn. Būtum nieko [mergina], ka taip nevaipytumias, o išsiviẽpusi ir išsiviẽpusi. Išsiviẽpus žiūrėjau į jaunavedžius. <span class="explanation">padaryti grimasą, išsišiepti iš įtampos, rodant nepasitenkinimą, susierzinimą, pyktį, baimę, skausmą, nepalankumą kam ir pan.: </span> Ko taip išsìviepei, ar negardu? Amžinai išsiviẽpusi, ėda vyrą be peilio. Braukdamas ranka per suputusią koją, net išsiviepė iš sopės. Be kantrybės boba, išsiviẽpusi ir išsiviẽpusi <span class="explanation"> (verkšlenanti) </span>. Vaikas jau išsiviẽpęs (ant rėkimo), t. y. atsiviepęs. Tas žmogus toks išsiviepęs. O kuo tau blauzdas apgenėsiu? – išsiviepė kaip šeškas, sparnus nuleidęs, šlapias, tartum linų pėdas iš markos žmogėnas. Net gražiausioji, pajutusi kietą žirnį, taip išsiviepdavo, kad atrodydavo lyg beždžionė. Išsiviepė kai katinas, uodegą įkišęs. Išsiviepus kai Žaikio (Žainio) kalė. Išsìviepė kaip šuo kąsdamas. Išsiviẽpęs kaip šuo prieš mėnesį. Aš čia išsiviẽpus kap devynios giltinės. <br/>3. Tu tą arklį negerai vedei, aš turėjau stumti išsiviẽpęs. Kaip pradėjau gyventi, kuldavom išsiviẽpę. Visa ko pridės, i tempsu išsiviẽpęs, mat! Tie kambariai negreitai nugrobami <span class="explanation"> (sutvarkomi), </span> čia turi plušėti išsiviẽpęs. Švieta mergelkos katelus išsiviẽpusios. Tie Kuršėnai negalia gatvių išsibrukavoti: makasija išlyną išsiviẽpę. Gaspadinė išsiviepus pila grūdus išsišiepus: kad anys paspringtų! Tempė, vilko išsiviẽpę, bankrutavo ta bendrovė greitai. Vyniuką patrauka išsiviẽpęs <span class="explanation"> (labai geria) </span>. <br/>4. <span class="explanation">išsikreivinti, suklypti: </span> Stakta išsiviepusi įkypai, per tat durys vis praviros stovėjo. <span class="explanation">atsiknoti, išsiskėsti: </span> Šis treptelėjo koja taip, kad išsiviepė bato padas. <br/><b>nuviẽpti, </b>-ia, nùviepė<br/>1. atviepti 1. <br/>2. <span class="explanation">padaryti grimasą, išsiviepti: </span> Juška paikai nusiviepė nesumodamas, ką į tokį paaiškinimą atsakyti. <br/><b> dantìs nuviẽpti</b> <span class="explanation">būti linksmam, patenkintam: </span> Iš anų dantų̃ nenuviẽpsi, gavau aštuonioleka rublių, maniau kažin ką gavusi. <br/><b>praviẽpti, </b>-ia, pràviepė. <br/>1. <span class="explanation">praverti, prašiepti: </span> Pleištas kumščiu patrynė savo smailų pakaušį, praviepė storas lūpas. Senis paklaustas nė lūpų nepraviepė. Jurgio lūpos dėkingai prasiviepė, ir aš aiškiai pamačiau auksinį jo dantį. <br/>2. <span class="explanation">nutaisyti kreivą miną, prasišiepti: </span> Robis atsistoja, kvailai prasiviepia ir eina prie lentos. Saldžiai prasiviepė apskrita žema moteris. <br/>3. <span class="explanation">prasižioti: </span> Tetutė sėdėjo kaip žemę pardavusi, kiek bešnekinau, nė prasiviẽpti neprasìviepė. Prasiviẽpk, ko nieko nesakai? <br/>4. <span class="explanation">praskleisti, praskėsti: </span> Skepečikę boba pràviepė ir kiša man ausį. <br/><b>suviẽpti, </b>-ia, sùviepė<br/>1. <span class="explanation">iškreipti, iššiepti (lūpas): </span> Kai pasakiau, tai tik sùviepė lūpas – nepatiko. Susiviẽpęs pryš saulę. <br/>2. <span class="explanation">susiraukti, padaryti grimasą, rodant nepasitenkinimą, susierzinimą, pyktį ir pan.: </span> Tėvas nu pat ryto susiviepęs <span class="explanation"> (piktas) </span>. Ko taip susìviepei kaip devynios pertnyčios? Susiviepęs kaip Rapulio pragėrimas. <br/>3. <span class="explanation">perkreipti veidą nuo įtampos: </span> Reik gerai susiviẽpti, kol atsuki [batų tepalo dėžutę]. <br/><b>užviẽpti, </b>-ia, ùžviepė. <span class="explanation">užsičiaupti ir nerodyti (dantų): </span> Ta motriška tiek nusirgo, kad nė dantų nebùžviepa. Taip yr nusirgęs, kad nei savo dantų neùžviepa – burna neuždara. Nė dantų neužvieptum, boba liesa. O tas užmuštasis japonėlis, užsiviepęs prie pat jo veido, o juokas, o juokas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.