atvipti

vìpti, vim̃pa, -o.

1. kreiptis: Lūpa pradėjo vìpti.

2. nusikarti, nudribti.

3. pradėti sirguliuoti, negaluoti, krypti.
atvìpti. atkarti, nudribti: Atvìpusi lūpa, gatavai išsižiojusi merga. Spokso išsižiojęs, lūpa atvìpo iš to dyvo. Kad i tavo atvìpusi kaip kumelės lūpa. Nesijuok iš manęs, i pačios lūpa atvìpus kai kamantas. Apatinė lūpa, atvipusi iki dvišako smakro, nežymiai virpėjo. Jis perkelia pypkę į kairę pusę, lūpa atvimpa. Nors žodis nepatinka, apatinė lūpa ir atvim̃pa. Lūpa atvìpusi kaip kaliošis. Tuoj lūpa atvipo kaip arkliui (rengiasi verkti) . Kaip sarčikės lūpa atvìpus! atsiknoti, atšokti: Šopagų padai atvim̃pa. Batų nemoku nešioti – puspadis tujau atvim̃pa. Naginės nukrito ir tūbo galai atvipo. nulėpti, nulinkti: Vaikui ausys atvipę kai asiliukui. Mažasis ponas su atvipusiomis ausimis pakratė galvą. Reik ką nons daryt tam kalnieriui, bo jis labai atvìpęs.

2. pakeisti formą, išsiklaipyti, išsikreivinti: Dalgio ašminys atvìpę. Kad dėjau su kirviu į akmenį, visi ašminys atvìpo. Atvìpusios mūso durys – eina šaltis kiaurai.

3. būti niekam tikusiam, išvėpusiam: Neatvipę nagai jau to žmogaus, ir taip nutaikink padaryti. Nebūk atvìpęs, nebūsi išstipęs. Vipte atsivipusi atvypėlė, t. y. vis juokias arba serga.
išvìpti.

1. išsiviepti, išsišiepti: Išvìpusi, lūpas patempusi stovi boba. Matai, koks ano grožis: išvìpęs, susuktais zūbais.

2. nusikarti, nudribti: Kad tavo lūpos išviptų ir alkūnės atsikištų!

3. būti išsiblaškiusiam, išvėpusiam: Tu biškį buvai išvìpęs, sakau, tais laikais galėjo pasinaudoti. Ka išvìpusi buvau, par egzaminus gavau du. Nuskrendęs vaikščio [ja],
ištižęs, išvipęs iš pat jaunų dienų. Nebūk (Nebūki) išvìpęs, nebūsi išstipęs.
nuvìpti. nusikarti, nudribti, nuvėpti: Jo burnos kampai surūgusiai nuvipo. atsiknoti, atšokti: Kinkymai nuvìpę nu pečių (per dideli) .
pavìpti. pakristi žemyn, pavėpti.
pravìpti. kiek prasižioti, prasiviepti, prasišiepti.
užvìpti. būti neatidžiam, išvėpusiam: Nebūk užvìpęs, nebūsi išstipęs (nežiopsok ir laimėsi) .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vìpti, </b>vim̃pa, -o. <br/>1. <span class="explanation">kreiptis: </span> Lūpa pradėjo vìpti. <br/>2. <span class="explanation">nusikarti, nudribti</span>. <br/>3. <span class="explanation">pradėti sirguliuoti, negaluoti, krypti. </span> <br/><b>atvìpti</b>. <span class="explanation">atkarti, nudribti: </span> Atvìpusi lūpa, gatavai išsižiojusi merga. Spokso išsižiojęs, lūpa atvìpo iš to dyvo. Kad i tavo atvìpusi kaip kumelės lūpa. Nesijuok iš manęs, i pačios lūpa atvìpus kai kamantas. Apatinė lūpa, atvipusi iki dvišako smakro, nežymiai virpėjo. Jis perkelia pypkę į kairę pusę, lūpa atvimpa. Nors žodis nepatinka, apatinė lūpa ir atvim̃pa. Lūpa atvìpusi kaip kaliošis. Tuoj lūpa atvipo kaip arkliui <span class="explanation"> (rengiasi verkti) </span>. Kaip sarčikės lūpa atvìpus! <span class="explanation">atsiknoti, atšokti: </span> </span> Šopagų padai atvim̃pa. Batų nemoku nešioti – puspadis tujau atvim̃pa. Naginės nukrito ir tūbo galai atvipo. <span class="explanation">nulėpti, nulinkti: </span> Vaikui ausys atvipę kai asiliukui. Mažasis ponas su atvipusiomis ausimis pakratė galvą. Reik ką nons daryt tam kalnieriui, bo jis labai atvìpęs. <br/>2. <span class="explanation">pakeisti formą, išsiklaipyti, išsikreivinti: </span> Dalgio ašminys atvìpę. Kad dėjau su kirviu į akmenį, visi ašminys atvìpo. Atvìpusios mūso durys – eina šaltis kiaurai. <br/>3. <span class="explanation">būti niekam tikusiam, išvėpusiam: </span> Neatvipę nagai jau to žmogaus, ir taip nutaikink padaryti. Nebūk atvìpęs, nebūsi išstipęs. Vipte atsivipusi atvypėlė, t. y. vis juokias arba serga. <br/><b>išvìpti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išsiviepti, išsišiepti: </span> Išvìpusi, lūpas patempusi stovi boba. Matai, koks ano grožis: išvìpęs, susuktais zūbais. <br/>2. <span class="explanation">nusikarti, nudribti</span>: Kad tavo lūpos išviptų ir alkūnės atsikištų! <br/>3. <span class="explanation">būti išsiblaškiusiam, išvėpusiam: </span> Tu biškį buvai išvìpęs, sakau, tais laikais galėjo pasinaudoti. Ka išvìpusi buvau, par egzaminus gavau du. Nuskrendęs vaikščio [ja], ištižęs, išvipęs iš pat jaunų dienų. Nebūk (Nebūki) išvìpęs, nebūsi išstipęs. <br/><b>nuvìpti</b>. <span class="explanation">nusikarti, nudribti</span>, nuvėpti: Jo burnos kampai surūgusiai nuvipo. <span class="explanation">atsiknoti, atšokti: </span> </span> Kinkymai nuvìpę nu pečių <span class="explanation"> (per dideli) </span>. <br/><b>pavìpti</b>. <span class="explanation">pakristi žemyn, pavėpti</span>. <br/><b>pravìpti</b>. <span class="explanation">kiek prasižioti, prasiviepti, prasišiepti. </span> <br/><b>užvìpti</b>. <span class="explanation">būti neatidžiam, išvėpusiam: </span> Nebūk užvìpęs, nebūsi išstipęs <span class="explanation"> (nežiopsok ir laimėsi) </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.