.
vir̃žti, -ia, -ė. teikti. .
atvir̃žti, -ia, àtviržė. duoti, suteikti, dalyti: Teipo jam atvirš malones mielaširdumo savo. Elgetos šventieji atviržia nuopelnų savų ir lobių dvasiškų tiemus, kurie jiemus tų daiktų kūno nudalija. Už visus… gerodarymus, kuriuos man… atvir̃žt dosnai teikeis, labai dėkavoju. O prieg tam turto savo ne ant prabangų, bet ant privalimų tevartoj [a],
o ižg to, kas jam beliektis, totvirž arba nudalija noriai reikalingiemus. Ne tiektai viso apleist nenorim, bet nei ižg to, kas mumus liektis, nugrynusiemus nenorint atviržt, o tačiau gyvatos amžinos tikimės. [Šv. ] Povilas ragina, idant avis piemeni, klausytojas koznadiejai, mokytinis daktarui savam atviržtų̃ vėl visokio to pasaulio gero. Kiek kartų sutiksite kurį elgetą elmožinos prašantį, tad jam su noru penigų atvir̃žkite.
pavir̃žti, -ia, pàviržė. suteikti, duoti, skirti: Lauždamas alkanam duonos tavos ir pavir̃ždamas (pavīrgdamas) elgetai pagal reikalą jo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.