atžaboti

žabóti, -ója, -ójo

1. dėti, kišti, sprausti žąslus arkliui į nasrus: Su brizgilais žabók arklius. Kur te išturėsi nežabótą [arklį]. Žabõj arklį, bo neanturėsi. Jei geras arklys, tad nežabóji, tie žąslai paliekta po apačia. Kamgi čia žabóji arklį: kai šituo tai gali ir nežabótu drąsiai važiuoti – neišvers. Pati arklį žabója, pati pavalkus mauna ir pakinko. Kumeliais važinėjo nežabótais. Teip pat jam. apynastrį uždeda, nežabója. Tatai bjaurybė cigonas mane apgavo: arklys be liežuvio nesiduoda žabojamas, nes nuo gelžies juoba jam skaudu. Kuinai liesūs kūdūs, eina ir nežabóti. Tiktai nebūkit prilyginti tiemus arkliui, asilui be proto santiemus, kurius kamanoms reikia žaboti, idant galėtų taipo juos valdžioti. Viena seselė žaboj’ žirgelį, antroji seselė jį pabalnojo. Žabok, tarnaiti, bėrą žirgaitį sidabro kamanėlėms. Jis turėjo bėrą žirgą, pas tėvą augintą, plienu vienu padkavotą, sidabru žabotą. Ant tėvelio dvaro žirgelį balnojau, balnodamas, žabódamas su žirgu kalbėjau. Ožius žabojot, mūs kieman jojot. Kinkykit pečių, žabokit piestą, išvežiema svočios pilvelį, pavertiema galu laukelio. Tuomet nusibodo man draskyti tinklus, nežabotus jodyt viesulus aklus. Vienas jojamas, o kitas žabojamas. Ne vakarykštė varna, ne vakar pirštu žabota. Vienas ant visko moja, kitas ir uodus žaboja. Geras abrakas arklius žaboja. Oho, koks mandras – nežaboto ir pro šūdą nepravesi. Kai iš kokio į ponus įstoja, ano nežaboto ir pro šluotą nepravesi. Žvengia žirgelis akmenėliu žabojamas.

2. tramdyti, valdyti: Linksmos, nežabotos dienos prašvilpautos ir prasvajotos. Ji jautė, kad nuo tos baimės ir svyravimo plyšta galva. Ji iš visų jėgų žabojo save.

3. kišti šiaudų grįžtę ar virvę naminiam galvijui į nasrus: Išputusią karvę žaboja atbulai nuvytu iš šiaudų ryšiu ir vaiko. Jeigu išpunta [karvė],
tai pieno pilia ir žabója – gerklėn virvę, kad pradūsuot labiau. Žabódavo šiaudais [išputusią karvę],
aplaistę [grįžtę] žibalu.

4. vairuojant ratais apkabinti: Žabóti akmenį, kelmą.

5. regzti, raizgyti (tinklą): Paūkas žabója visur. raišioti: Žabóti skara.

6. žiotis, darytis tarpui: Daba ka tos skalos yr, matai, anos žabójas, pasidaro skieminys.
antžabóti. apžaboti 7: Viršutiniasis rąstas antžabó [ja] apatiniąjį. Antžabók ragių pavažą ar tekinį su palaidine, nu kalno ir nušliauši dailiai.
apžabóti.

1. pažaboti: Vandiklais apžabója (arklį). Arklio negali nuturėti, pakol jo neapžabóji.
apžabójamai.

2. kiek sutramdyti: Savo norus apžaboję, mes gyvenam čia kaip rojuj.

3. važiuojant ratais aprėpti, palikti tarp ratų: Apžabók kelmą, važiuodamas taikyk, kad jis liktų tarpu ratų. Apžabók gerai [duobes],
ir nekratis. Tą provėžą apžabók, ka neišvirstumėm. Neapžabójo ir apvirto. Reikėjo šitą akmenį apžabót, o ne lįst į duobę.

4. palikti nenupjautus žolės kuokštus.

5. apraizgyti, apipinti: Apžabójai virvėm kaip šunį. Apžabók kuolukus [mesdama audeklą]. Paūkas apžabója tą musaitę.

6. išmatuoti: Ir tą darželį apžabója.

7. suspausti aplinkui, apžarginti, apmauti: Barzda jam buvo žilutėlė, nosis apžabota akiniais. Apžabójo mun tus dantis tris, i tie nekrimta lauko. Šitie [svirno] grebėstai va teip apžabóta. Pėdpuses deda į stogą paražiai: apžabo [ja] klostelę pėdpusėms. Sūrmaišį apžabóji ir spaudi. Poniutė apsižabojusi nosį akiniais. nelygiai susukti (siūlus): Apžabótais siūlais nepaausi, reik vienodai susukti, lygiai.

8. nusitverti, laikyti (didelį ko gabalą): Nugi tu visą riekę duonos apsižabójai! Ir apsižabojęs lustą kuone didesnį už save nudūmė per kiemą.
atžabóti. išžaboti 1: Tėvas atžabojo arklį, užmovė jam abrakinę. Aš bais mylėjau arklius: tėtė įsižaboja, aš atžabóju. Kad tu gera būtum, žirgelį pagautum ir pagavus atžabotum, abrako paduotum. Visi atžaboja savo vulgarius palinkimus, sakydamiesi laisvės ištroškę. Arklys kai pripranta, tai pats atsžabója.
įžabóti. pažaboti:

1. Inžabót reikia arklį, bo nenulaikysi. Neįžabóto arklio nesuvaldysi. Įžabók ašvienius. Apynastris, kur įžabója arklį. Anžabõj vandiklais arklį. Paimk žaboklius ir anžabók arklį. Ot arkliukas buvo, be žąslių, neįžabóto neišturėsi. Kai įžabója, tuoj ramesnis. Ir įžabójo [eržilą] geležinėm. Kumeliais važinėja inžabótais. Eržilą nuvežu riebų labai, inžabótas pas mane, snukį inguldau sau an peties. Tr, tr, – palauk, įžabósiu, bo nuo kalno nenuvažiuosi. Kas buvo inžabót, nieko nebūt buvę. Arklys šoka, piestu stojasi ir niekaip nesiduoda įžaboti. Stovi žirgas stonėj pabalnotas, muštukėliu anžabotas. Karna įžabotas, vyža pabalnotas. Įžabosiu tave žąslomis. | Inžabók cūgliais, i tai nenuvesi [vaiko pas senelę]. Rėkia lyg įžabotas. Rėkė visą naktį kai inžabótas. Ko čia loji (plepi) kaip šuva įžabótas. Vilko neįžabósi, kiaulės nepabalnosi. Įsižabók arklį, nežabótu nepajosi – nenuvaldysi. Aš jį pašėręs ir pabalnojau, dymo balneliu pasibalnojęs, įsižabojęs vandravojau in mergužėlę. Aš palieku viduasly savo arklį, tai yra mažą suolelį, kurį buvau jau virvele įsižabojęs ir apžergęs joti.

2. O jis negali įžaboti liūdnų minčių. Eš burną savo įžabosiu (nuramdysiu).

3. Įžabója: tai šito deguto patepa, kad smirdėt, kokio terpetino, kad pradėt kaip ir čiaudėt, dūsuot [išputusi karvė]. Karvė kad išpunta, grįžtę degutu ištepa, įžabója, suriša ir vedžioja. Karvę įžabója, varinėja, pilia vandenį. Paėdė dobilų, karvei ryšį užsuka, inžabója, vaiko. įsprausti: Inžabóta pagalin gyvatė ir numesta po obele. įsikąsti, apsižioti: Insižabójus piernykus [valgo].

4. kur nors įtraukti, įjungti: Mamytė ir sako: – Dieve, Dieve, tai įžabójo mano sūnelį. Kai jau tu įsižabósi darban, tai atskaitis [iš algos].

5. netinkamai, negerai apsivilkti: Insižabójai kaip?!

6. įžegnoti (evangelikus): Ar jau tu įžabótas?
išžabóti.

1. išimti žąslus, išlaisvinti nasrus: Išžabók ašvienį. Išžabók arklį ir duok šieno paėsti. Išžabókit verbliūdus. Ir išžabojo velbliūdus, ir davė jiemus šiaudų ir pašaro. Kad tu gera būtum, žirgelį pagautum, nubalnotum, išžabotum, abrakėlio duotum. Važiuoja svėdasiniai turgun – kumelė išsižabójo.

2. atpalaiduoti, išlaisvinti: Ją nelaiminga motina pagimdė dar tuo laiku, kada išžabota, įniršusi vergija šėlo. Nugalėjo išsižabojusius gaivalus ir sukilimą.
nužabóti.

1. išžaboti 1: Nužabók arklį, t. y. padvasink. Nužabojęs verbliūdus, padavė jiems šiaudų.

2. prastai nupjauti: Už galo dalgiakočio nužabójau tas smilgas.
pažabóti.

1. įkišti, įsprausti žąslus į nasrus: Arklius pažabotus turėti. Pažabók mano ašvienius. Pažabõj (arklį), bo anas tave razneš. Arklio negalėjo atsukti važiuojant, o ka pažabótas buvo, kur norėjo, čia galėjo pasukti. Jei pri pamautų nėr žąslų, negal arklio pažabóti. Brizgilas arklį pažabót. Virvė párverta yrai, kaip arklys pažabótas yrai. Rado ir geležis, kur pažabóta buvo arkliai. Šoksta į viršų, nesiduoda pažabóti. Pažabósu arklį kaip velnį, ka ans neužmuštų. Žvengia žirgelis kieme pabalnotas, kamanėlėm pažabotas. Stov žirgeliai pakinkyti ir aukseliu pažabóti. Brolio kamanotas, piršlio pažabotas, o to šelmio bernužėlio karnom apvyniotas. Ko šokinėji kaip pažabotas. Bliauna kaip ožys pažabotas. Juoda kumelaitė: nei pagaut, nei pažabot. Juodulėlis mažulėlis, pažabot negali. Ožiukas kuprotas, ožiukas bagotas, linų sauja pažabotas, kas aš yr?. Ka jau pasìžaboji, i nūturi aną. Ta arklio galva būs su karčiais, su viskuo, pasìžabos, o tą kiocį bulvakasį pri srėnų pritaisys [Užgavėnių persirengėliai]. Atbėgo kaip aitvarą pasižabojęs. Į peklą – tai gerą velnią pasižabót.

2. suvaldyti, sutramdyti: Žmogui gyvenant, tai reikėjo visada save pažabójus turėt. Marti buvo – sūnus pažabótas jau. Ar nebijai, kad tave merga pažabos? Berniukui atrodė, ka jis kaip pažabótas: negali eit kur nori, negali daryt ko nori. Aš tavo smarkumą pažabóčiau, jei tu muno boba būtum. Bet tučtuojau pažabojau vaizduotę ir neleidau sau kurstyti tuščių iliuzijų. Valia kietai laiko pažabojusi įsisiautėjusius jausmus. Kodėl nepažaboji smurto ir menkystės, kai mes lyg žvėrys draskome vieni kitus. Daba pažabója perkūną, o taip gerai – žemę iškrutina; tik paseno, trankytis ėmė. Stenkimės tą jauniausią vaiką pasižabót. Pasižabojo vaikinas (gavo vesti) pri Marikės lįsdamas.

3. įkišti šiaudų grįžtę ar virvę naminiam galvijui į nasrus: [Išputusią] karvę pažabódavo su šiaudais i vaikydavo. Taukus pildavom, alyvą, pažabódavom su šiaudais [išputusį gyvulį]. Kap išdūmė karvę, mes ją vaikėm, šiaudų grįžte pažabójom ir ką nedarėm – karvė pastipo.

4. apjuosti, apvynioti: I su šniūrais vis čia taip apvynios visą, pažabós tą koją. Čia biškį aprišta, čia pažabóta [liemenėliu],
šičia nuoga. Eina tik pasižabóję, visai nuogos. Daba mergos tik pasižabójusios tarpšakius, besarmatės.
péržaboti. peržabóti

1. pažaboti (arklį) .

2. perrišti, perjuosti: Peržabota skara par pažasčius. Muni ims, páržabos kuska. Mama liuob páržabos vaiką su juodraudone vilnone [skara] i vesis į bažnyčią. To mergaička viškum kaip ir be kelnių, tik peržabóta. Ale tegul peržabóta, vis tiek sarmata aždengta, nesimatis. Nebetoli jau pietūs, nes bobos su lauknešėliais, persižabojusios krepšeliais, nuo sodos slenka per pušyną į pavenčius.
prižabóti.

1. priregzti, priraizgyti: Visa pirkia paūkų prižabóta.

2. sandariai prispausti: Vėl kitą kartę prižabója prižabója eile, vėl prispaudžia kitą kartę [dengdami šiaudų stogą].
sužabóti.

1. visus pažaboti: Ir sužabótos kumelės šėtoniško buvo ejimo.

2. sudrausminti, suvaldyti: Sužabók vaikus, tai nedūks. Ana sužabotą žentą turi.

3. surišti, aprišti: Sužabójo muni su didele kuska su mazgu.

4. susipainioti, susiraizgyti: Paleido giją nu vytuvų, ir susižabojo siūlai. Su ta merga susižabójo.
užžabóti.

1. pažaboti: Neažžabóję kap kokio arklio nevažiuosi.

2. užpainioti, užraizgyti: Neužžabók [siūlo ant virbalo],
va čia užužabójai.

3. užgriebti (ppr. prievarta): Kur tik užžabój [o],
tai te ir paėmė ar pievą šienaut iš pusės, ar žemę.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žabóti, </b>-ója, -ójo<br/>1. <span class="explanation">dėti, kišti, sprausti žąslus arkliui į nasrus: </span> Su brizgilais žabók arklius. Kur te išturėsi nežabótą [arklį]. Žabõj arklį, bo neanturėsi. Jei geras arklys, tad nežabóji, tie žąslai paliekta po apačia. Kamgi čia žabóji arklį: kai šituo tai gali ir nežabótu drąsiai važiuoti – neišvers. Pati arklį žabója, pati pavalkus mauna ir pakinko. Kumeliais važinėjo nežabótais. Teip pat jam. apynastrį uždeda, nežabója. Tatai bjaurybė cigonas mane apgavo: arklys be liežuvio nesiduoda žabojamas, nes nuo gelžies juoba jam skaudu. Kuinai liesūs kūdūs, eina ir nežabóti. Tiktai nebūkit prilyginti tiemus arkliui, asilui be proto santiemus, kurius kamanoms reikia žaboti, idant galėtų taipo juos valdžioti. Viena seselė žaboj’ žirgelį, antroji seselė jį pabalnojo. Žabok, tarnaiti, bėrą žirgaitį sidabro kamanėlėms. Jis turėjo bėrą žirgą, pas tėvą augintą, plienu vienu padkavotą, sidabru žabotą. Ant tėvelio dvaro žirgelį balnojau, balnodamas, žabódamas su žirgu kalbėjau. Ožius žabojot, mūs kieman jojot. Kinkykit pečių, žabokit piestą, išvežiema svočios pilvelį, pavertiema galu laukelio. Tuomet nusibodo man draskyti tinklus, nežabotus jodyt viesulus aklus. Vienas jojamas, o kitas žabojamas. Ne vakarykštė varna, ne vakar pirštu žabota. Vienas ant visko moja, kitas ir uodus žaboja. Geras abrakas arklius žaboja. Oho, koks mandras – nežaboto ir pro šūdą nepravesi. Kai iš kokio į ponus įstoja, ano nežaboto ir pro šluotą nepravesi. Žvengia žirgelis akmenėliu žabojamas. <br/>2. <span class="explanation">tramdyti, valdyti: </span> Linksmos, nežabotos dienos prašvilpautos ir prasvajotos. Ji jautė, kad nuo tos baimės ir svyravimo plyšta galva. Ji iš visų jėgų žabojo save. <br/>3. <span class="explanation">kišti šiaudų grįžtę ar virvę naminiam galvijui į nasrus: </span> Išputusią karvę žaboja atbulai nuvytu iš šiaudų ryšiu ir vaiko. Jeigu išpunta [karvė], tai pieno pilia ir žabója – gerklėn virvę, kad pradūsuot labiau. Žabódavo šiaudais [išputusią karvę], aplaistę [grįžtę] žibalu. <br/>4. <span class="explanation">vairuojant ratais apkabinti: </span> Žabóti akmenį, kelmą. <br/>5. <span class="explanation">regzti, raizgyti (tinklą): </span> Paūkas žabója visur. <span class="explanation">raišioti: </span> Žabóti skara. <br/>6. <span class="explanation">žiotis, darytis tarpui: </span> Daba ka tos skalos yr, matai, anos žabójas, pasidaro skieminys. <br/><b>antžabóti</b>. apžaboti 7: Viršutiniasis rąstas antžabó [ja] apatiniąjį. Antžabók ragių pavažą ar tekinį su palaidine, nu kalno ir nušliauši dailiai. <br/><b>apžabóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pažaboti: </span> </span> Vandiklais apžabója (arklį). Arklio negali nuturėti, pakol jo neapžabóji. <br/><b>apžabójamai</b>. <br/>2. <span class="explanation">kiek sutramdyti: </span> Savo norus apžaboję, mes gyvenam čia kaip rojuj. <br/>3. <span class="explanation">važiuojant ratais aprėpti, palikti tarp ratų: </span> Apžabók kelmą, važiuodamas taikyk, kad jis liktų tarpu ratų. Apžabók gerai [duobes], ir nekratis. Tą provėžą apžabók, ka neišvirstumėm. Neapžabójo ir apvirto. Reikėjo šitą akmenį apžabót, o ne lįst į duobę. <br/>4. <span class="explanation">palikti nenupjautus žolės kuokštus</span>. <br/>5. <span class="explanation">apraizgyti, apipinti: </span> Apžabójai virvėm kaip šunį. Apžabók kuolukus [mesdama audeklą]. Paūkas apžabója tą musaitę. <br/>6. <span class="explanation">išmatuoti: </span> Ir tą darželį apžabója. <br/>7. <span class="explanation">suspausti aplinkui, apžarginti, apmauti: </span> Barzda jam buvo žilutėlė, nosis apžabota akiniais. Apžabójo mun tus dantis tris, i tie nekrimta lauko. Šitie [svirno] grebėstai va teip apžabóta. Pėdpuses deda į stogą paražiai: apžabo [ja] klostelę pėdpusėms. Sūrmaišį apžabóji ir spaudi. Poniutė apsižabojusi nosį akiniais. <span class="explanation">nelygiai susukti (siūlus): </span> Apžabótais siūlais nepaausi, reik vienodai susukti, lygiai. <br/>8. <span class="explanation">nusitverti, laikyti (didelį ko gabalą): </span> Nugi tu visą riekę duonos apsižabójai! Ir apsižabojęs lustą kuone didesnį už save nudūmė per kiemą. <br/><b>atžabóti</b>. išžaboti 1: Tėvas atžabojo arklį, užmovė jam abrakinę. Aš bais mylėjau arklius: tėtė įsižaboja, aš atžabóju. Kad tu gera būtum, žirgelį pagautum ir pagavus atžabotum, abrako paduotum. Visi atžaboja savo vulgarius palinkimus, sakydamiesi laisvės ištroškę. Arklys kai pripranta, tai pats atsžabója. <br/><b>įžabóti</b>. pažaboti: <br/>1. Inžabót reikia arklį, bo nenulaikysi. Neįžabóto arklio nesuvaldysi. Įžabók ašvienius. Apynastris, kur įžabója arklį. Anžabõj vandiklais arklį. Paimk žaboklius ir anžabók arklį. Ot arkliukas buvo, be žąslių, neįžabóto neišturėsi. Kai įžabója, tuoj ramesnis. Ir įžabójo [eržilą] geležinėm. Kumeliais važinėja inžabótais. Eržilą nuvežu riebų labai, inžabótas pas mane, snukį inguldau sau an peties. Tr, tr, – palauk, įžabósiu, bo nuo kalno nenuvažiuosi. Kas buvo inžabót, nieko nebūt buvę. Arklys šoka, piestu stojasi ir niekaip nesiduoda įžaboti. Stovi žirgas stonėj pabalnotas, muštukėliu anžabotas. Karna įžabotas, vyža pabalnotas. Įžabosiu tave žąslomis. | Inžabók cūgliais, i tai nenuvesi [vaiko pas senelę]. Rėkia lyg įžabotas. Rėkė visą naktį kai inžabótas. Ko čia loji <span class="explanation"> (plepi) </span> kaip šuva įžabótas. Vilko neįžabósi, kiaulės nepabalnosi. Įsižabók arklį, nežabótu nepajosi – nenuvaldysi. Aš jį pašėręs ir pabalnojau, dymo balneliu pasibalnojęs, įsižabojęs vandravojau in mergužėlę. Aš palieku viduasly savo arklį, tai yra mažą suolelį, kurį buvau jau virvele įsižabojęs ir apžergęs joti. <br/>2. O jis negali įžaboti liūdnų minčių. Eš burną savo įžabosiu (nuramdysiu). <br/>3. Įžabója: tai šito deguto patepa, kad smirdėt, kokio terpetino, kad pradėt kaip ir čiaudėt, dūsuot [išputusi karvė]. Karvė kad išpunta, grįžtę degutu ištepa, įžabója, suriša ir vedžioja. Karvę įžabója, varinėja, pilia vandenį. Paėdė dobilų, karvei ryšį užsuka, inžabója, vaiko. <span class="explanation">įsprausti: </span> Inžabóta pagalin gyvatė ir numesta po obele. <span class="explanation">įsikąsti, apsižioti: </span> Insižabójus piernykus [valgo]. <br/>4. <span class="explanation">kur nors įtraukti, įjungti: </span> Mamytė ir sako: – Dieve, Dieve, tai įžabójo mano sūnelį. Kai jau tu įsižabósi darban, tai atskaitis [iš algos]. <br/>5. <span class="explanation">netinkamai, negerai apsivilkti: </span> Insižabójai kaip?! <br/>6. <span class="explanation">įžegnoti (evangelikus): </span> Ar jau tu įžabótas? <br/><b>išžabóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išimti žąslus, išlaisvinti nasrus: </span> Išžabók ašvienį. Išžabók arklį ir duok šieno paėsti. Išžabókit verbliūdus. Ir išžabojo velbliūdus, ir davė jiemus šiaudų ir pašaro. Kad tu gera būtum, žirgelį pagautum, nubalnotum, išžabotum, abrakėlio duotum. Važiuoja svėdasiniai turgun – kumelė išsižabójo. <br/>2. <span class="explanation">atpalaiduoti, išlaisvinti: </span> Ją nelaiminga motina pagimdė dar tuo laiku, kada išžabota, įniršusi vergija šėlo. Nugalėjo išsižabojusius gaivalus ir sukilimą. <br/><b>nužabóti</b>. <br/>1. išžaboti 1: Nužabók arklį, t. y. padvasink. Nužabojęs verbliūdus, padavė jiems šiaudų. <br/>2. <span class="explanation">prastai nupjauti: </span> Už galo dalgiakočio nužabójau tas smilgas. <br/><b>pažabóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įkišti, įsprausti žąslus į nasrus: </span> Arklius pažabotus turėti. Pažabók mano ašvienius. Pažabõj (arklį), bo anas tave razneš. Arklio negalėjo atsukti važiuojant, o ka pažabótas buvo, kur norėjo, čia galėjo pasukti. Jei pri pamautų nėr žąslų, negal arklio pažabóti. Brizgilas arklį pažabót. Virvė párverta yrai, kaip arklys pažabótas yrai. Rado ir geležis, kur pažabóta buvo arkliai. Šoksta į viršų, nesiduoda pažabóti. Pažabósu arklį kaip velnį, ka ans neužmuštų. Žvengia žirgelis kieme pabalnotas, kamanėlėm pažabotas. Stov žirgeliai pakinkyti ir aukseliu pažabóti. Brolio kamanotas, piršlio pažabotas, o to šelmio bernužėlio karnom apvyniotas. Ko šokinėji kaip pažabotas. Bliauna kaip ožys pažabotas. Juoda kumelaitė: nei pagaut, nei pažabot. Juodulėlis mažulėlis, pažabot negali. Ožiukas kuprotas, ožiukas bagotas, linų sauja pažabotas, kas aš yr?. Ka jau pasìžaboji, i nūturi aną. Ta arklio galva būs su karčiais, su viskuo, pasìžabos, o tą kiocį bulvakasį pri srėnų pritaisys [Užgavėnių persirengėliai]. Atbėgo kaip aitvarą pasižabojęs. Į peklą – tai gerą velnią pasižabót. <br/>2. <span class="explanation">suvaldyti, sutramdyti: </span> Žmogui gyvenant, tai reikėjo visada save pažabójus turėt. Marti buvo – sūnus pažabótas jau. Ar nebijai, kad tave merga pažabos? Berniukui atrodė, ka jis kaip pažabótas: negali eit kur nori, negali daryt ko nori. Aš tavo smarkumą pažabóčiau, jei tu muno boba būtum. Bet tučtuojau pažabojau vaizduotę ir neleidau sau kurstyti tuščių iliuzijų. Valia kietai laiko pažabojusi įsisiautėjusius jausmus. Kodėl nepažaboji smurto ir menkystės, kai mes lyg žvėrys draskome vieni kitus. Daba pažabója perkūną, o taip gerai – žemę iškrutina; tik paseno, trankytis ėmė. Stenkimės tą jauniausią vaiką pasižabót. Pasižabojo vaikinas <span class="explanation"> (gavo vesti) </span> pri Marikės lįsdamas. <br/>3. <span class="explanation">įkišti šiaudų grįžtę ar virvę naminiam galvijui į nasrus: </span> [Išputusią] karvę pažabódavo su šiaudais i vaikydavo. Taukus pildavom, alyvą, pažabódavom su šiaudais [išputusį gyvulį]. Kap išdūmė karvę, mes ją vaikėm, šiaudų grįžte pažabójom ir ką nedarėm – karvė pastipo. <br/>4. <span class="explanation">apjuosti, apvynioti: </span> I su šniūrais vis čia taip apvynios visą, pažabós tą koją. Čia biškį aprišta, čia pažabóta [liemenėliu], šičia nuoga. Eina tik pasižabóję, visai nuogos. Daba mergos tik pasižabójusios tarpšakius, besarmatės. <br/><b>péržaboti</b>. peržabóti<br/>1. <span class="explanation">pažaboti (arklį) </span>. <br/>2. <span class="explanation">perrišti, perjuosti: </span> Peržabota skara par pažasčius. Muni ims, páržabos kuska. Mama liuob páržabos vaiką su juodraudone vilnone [skara] i vesis į bažnyčią. To mergaička viškum kaip ir be kelnių, tik peržabóta. Ale tegul peržabóta, vis tiek sarmata aždengta, nesimatis. Nebetoli jau pietūs, nes bobos su lauknešėliais, persižabojusios krepšeliais, nuo sodos slenka per pušyną į pavenčius. <br/><b>prižabóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">priregzti, priraizgyti: </span> Visa pirkia paūkų prižabóta. <br/>2. <span class="explanation">sandariai prispausti: </span> Vėl kitą kartę prižabója prižabója eile, vėl prispaudžia kitą kartę [dengdami šiaudų stogą]. <br/><b>sužabóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">visus pažaboti: </span> Ir sužabótos kumelės šėtoniško buvo ejimo. <br/>2. <span class="explanation">sudrausminti, suvaldyti: </span> Sužabók vaikus, tai nedūks. Ana sužabotą žentą turi. <br/>3. <span class="explanation">surišti, aprišti: </span> Sužabójo muni su didele kuska su mazgu. <br/>4. <span class="explanation">susipainioti, susiraizgyti: </span> Paleido giją nu vytuvų, ir susižabojo siūlai. Su ta merga susižabójo. <br/><b>užžabóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pažaboti: </span> </span> Neažžabóję kap kokio arklio nevažiuosi. <br/>2. <span class="explanation">užpainioti, užraizgyti: </span> Neužžabók [siūlo ant virbalo], va čia užužabójai. <br/>3. <span class="explanation">užgriebti (ppr. prievarta): </span> Kur tik užžabój [o], tai te ir paėmė ar pievą šienaut iš pusės, ar žemę.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.