atžnybti

žnýbti, -ia (-a. žnim̃ba, žnem̃bia), -ė (-o). žnỹbti.

1. gnybti: Žąsinas vaiką žnýba. Man žnybia į šoną. Neik pas žąsiną – žnýba. Žąsinas kad privis, tai kad žnýbia, kad duoda su sparnais. Vėžys žnybs su išliežiais, o žąsinas su snapu. Aš vėžių bijau, jie žnim̃ba, žnaibosi. Reikia imt už kupros [vėžį],
tep žnýbia. Vėžys labai žnybia pirštus. Sako, kad te vaidindavos: kad atsisėdi – kad žnýba rūron! Ranką paduok, tai žnỹbia [papūgėlės]. Toksai. jau in pašonę gnyba žnýba mergai. Tėvas mušė, močia žnybė, kad pasleidė tas bjaurybė. Nesižnembia, kai nagai nukirpti.

2. spausti replėmis.

3. gnybiant šalinti: Žnýbk žvakę.

4. gelti: Blusa man čia žnýbė. Jeigu bitė ir žnỹbs, ale ne iš širdies, tai nieko. Šaltis žnýbia. Net žnýba, kad šalta. Smagi rūgštis, net liežuvį žnýba.

5. diegti, skaudėti: Jauni didesni besveikačiai kap mes: tai te žnýba, tai te jiemi.
 šìrdį žnýbti jaudinti: Dievulėliau, net širdį žnyba pražydus gimtinėje sodams!
atžnýbti. atžnỹbti, -ia, àtžnybė atgnybti, atlaužti: Nagu atžnýba lyg vaistų. Kempinę beržo pelenuos paverda, ir atžnýba, pridėjo ant nagą, pykšt juom, i dega. Atsižnybiù vis tešlos ir kiton pusėn dedu, atsižnybiù ir dedu, kol nueinu, jokios gaišties, zacirka ir padirbta.
įžnýbti. įžnỹbti, -ia, į̃žnybė. gnybiant įskaudinti: Žąsinas įžnỹbs. Žąsis labai įžnýbė vaiką. Vaikas bijo, kad žąsinas neįžnybtų̃. Inžnýbė bernas, saldu pasdarė. Iñžnybė, mėlyna pasdarė. Kur didesnis vėžys, tai įžnim̃ba gerai. Būdavo, jei neklausai tėvų, tai inžnýba iki mėlynės ir da [šaukia] – tylėk, neverk. Būdavo, vis lenda, tai kai įžnýbsi šiknelėn, tai ir verkia. Tiek išbalęs, kad, atrodo, įžnỹbtum ar įpjautum, nebūt kraujo. Jis mėgo prakalbinti merginas, žinoviškai pataikydamas įžnybti vis į minkštesnę vietą. Įsižnýbk šlaunin, tai nesnausi. Gal jam vaidenosi, gal jis išėjo iš proto, – kyla netikėta mintis, ir Napoleonas kelis kartus iki kraujo įsižnybia sau į šlaunį.
į nósį įsižnýbti atsitokėti, atsipeikėti: Įsižnýbk į nósį!
išžnýbti. gnybiant išplėšti, ištraukti: Žąsinas išžnýbo duobę mėso [je],
t. y. išgnybo.
nužnýbti.

1. gnybiant pašalinti: Nužnybiu žvakę, knatą. Reikia nužnýbti anglis nuo knato, kad geriau žibėtų žvakė. Nužnýbk knatą, žvakė šviesiau žibės. gnybiant įskaudinti: Žąsinas nužnýbo vaikui pirščiuką. Vienas senis visiem nosis nužnyba.

2. nuskinti: Jis nužnybė žemuogę. Reikia šakutės nužnýbt nuo serbento. Jeigu labai ilga ta šaknelė, [reikia] nužnýbt atsargiai. Nužnýbk keletą lapelių petražolių. Nugnybo, nužnybo medžio viršūnėlę.

3. nupjauti, papjauti: Ir plebonas tur tatai. altoriauspi atnešti ir jam galvą nužnybti. Tik paršelį nužnýbė, mėsos pasidarė, sėdo prie bliūdo ir vaišinas. galą padaryti: Gaigalas nužnýbė ančiuką, kaži kodė jis tei [p] jų nekenčia. [Bičių] motinėlės reikia nužnýbt. Laukė, kad tik taũ nužnybtų̃ toj ligoninėj. Jau tik nevažiuok [ligoninėn],
tuoj nužnìbs.
pažnýbti.

1. pagnaibyti: Eik čionai, aš tave pažnýbsiu ben kiek.

2. kiek atgnybti: Pirštu pažnýba sviesto ir burnon.

3. papjauti: Štai paršiuką vieną pažnýbiau i visai žiemai turiu užtekt. Šią žiemą du paršiukus pasižnýbau. Pasižnybė vieną tokį nederliaus paršelį, tai su tuo visus metus ir gangarinėjo.
pražnýbti. pražnỹbti, -ia, pràžnybė gnybiant prakiurdyti: Maž pràžnybiau dėdamas [kamerą],
galėjau pražnỹbt.
prižnýbti. prižnỹbti, -ia, prìžnybė gnybiant prispausti: Autobuso durys prižnýbo palto skverną. Kaip te man papuolo, kad tarp tų lentų kojos pirštus prìžnybė. Inžinierius dreba, kad nustos meistro, mokančio įbauginti ir prižnybti darbininkus.
sužnýbti. suspausti, sugnybti: Arklinėn mašinon įkišiau pirštą, tai sužnybo nagą. Jis man nosytę andai taip sužnybo – vos nepravirkau. Jos rankas virš alkūnių lyg replės sužnybo kieti vyro pirštai. Sužnybo savo baisiais nagais ir pakėlė aukštyn į orą. Tu svetimą dviem sužnybęs pirštam, o velnias tavo saują.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žnýbti, </b>-ia (-a. žnim̃ba, žnem̃bia), -ė (-o). žnỹbti. <br/>1. <span class="explanation">gnybti: </span> Žąsinas vaiką žnýba. Man žnybia į šoną. Neik pas žąsiną – žnýba. Žąsinas kad privis, tai kad žnýbia, kad duoda su sparnais. Vėžys žnybs su išliežiais, o žąsinas su snapu. Aš vėžių bijau, jie žnim̃ba, žnaibosi. Reikia imt už kupros [vėžį], tep žnýbia. Vėžys labai žnybia pirštus. Sako, kad te vaidindavos: kad atsisėdi – kad žnýba rūron! Ranką paduok, tai žnỹbia [papūgėlės]. Toksai. jau in pašonę gnyba žnýba mergai. Tėvas mušė, močia žnybė, kad pasleidė tas bjaurybė. Nesižnembia, kai nagai nukirpti. <br/>2. <span class="explanation">spausti replėmis. </span> <br/>3. <span class="explanation">gnybiant šalinti: </span> Žnýbk žvakę. <br/>4. <span class="explanation">gelti: </span> Blusa man čia žnýbė. Jeigu bitė ir žnỹbs, ale ne iš širdies, tai nieko. Šaltis žnýbia. Net žnýba, kad šalta. Smagi rūgštis, net liežuvį žnýba. <br/>5. <span class="explanation">diegti, skaudėti: </span> Jauni didesni besveikačiai kap mes: tai te žnýba, tai te jiemi. <br/><b> šìrdį žnýbti</b> <span class="explanation">jaudinti: </span> Dievulėliau, net širdį žnyba pražydus gimtinėje sodams! <br/><b>atžnýbti</b>. atžnỹbti, -ia, àtžnybė <span class="explanation">atgnybti, atlaužti: </span> Nagu atžnýba lyg vaistų. Kempinę beržo pelenuos paverda, ir atžnýba, pridėjo ant nagą, pykšt juom, i dega. Atsižnybiù vis tešlos ir kiton pusėn dedu, atsižnybiù ir dedu, kol nueinu, jokios gaišties, zacirka ir padirbta. <br/><b>įžnýbti</b>. įžnỹbti, -ia, į̃žnybė. <span class="explanation">gnybiant įskaudinti: </span> </span> Žąsinas įžnỹbs. Žąsis labai įžnýbė vaiką. Vaikas bijo, kad žąsinas neįžnybtų̃. Inžnýbė bernas, saldu pasdarė. Iñžnybė, mėlyna pasdarė. Kur didesnis vėžys, tai įžnim̃ba gerai. Būdavo, jei neklausai tėvų, tai inžnýba iki mėlynės ir da [šaukia] – tylėk, neverk. Būdavo, vis lenda, tai kai įžnýbsi šiknelėn, tai ir verkia. Tiek išbalęs, kad, atrodo, įžnỹbtum ar įpjautum, nebūt kraujo. Jis mėgo prakalbinti merginas, žinoviškai pataikydamas įžnybti vis į minkštesnę vietą. Įsižnýbk šlaunin, tai nesnausi. Gal jam vaidenosi, gal jis išėjo iš proto, – kyla netikėta mintis, ir Napoleonas kelis kartus iki kraujo įsižnybia sau į šlaunį. <br/><b> į nósį įsižnýbti</b> <span class="explanation">atsitokėti, atsipeikėti: </span> Įsižnýbk į nósį! <br/><b>išžnýbti</b>. <span class="explanation">gnybiant išplėšti, ištraukti: </span> Žąsinas išžnýbo duobę mėso [je], t. y. išgnybo. <br/><b>nužnýbti</b>. <br/>1. <span class="explanation">gnybiant pašalinti: </span> Nužnybiu žvakę, knatą. Reikia nužnýbti anglis nuo knato, kad geriau žibėtų žvakė. Nužnýbk knatą, žvakė šviesiau žibės. <span class="explanation">gnybiant įskaudinti: </span> </span> Žąsinas nužnýbo vaikui pirščiuką. Vienas senis visiem nosis nužnyba. <br/>2. <span class="explanation">nuskinti: </span> Jis nužnybė žemuogę. Reikia šakutės nužnýbt nuo serbento. Jeigu labai ilga ta šaknelė, [reikia] nužnýbt atsargiai. Nužnýbk keletą lapelių petražolių. Nugnybo, nužnybo medžio viršūnėlę. <br/>3. <span class="explanation">nupjauti, papjauti: </span> Ir plebonas tur tatai. altoriauspi atnešti ir jam galvą nužnybti. Tik paršelį nužnýbė, mėsos pasidarė, sėdo prie bliūdo ir vaišinas. <span class="explanation">galą padaryti: </span> Gaigalas nužnýbė ančiuką, kaži kodė jis tei [p] jų nekenčia. [Bičių] motinėlės reikia nužnýbt. Laukė, kad tik taũ nužnybtų̃ toj ligoninėj. Jau tik nevažiuok [ligoninėn], tuoj nužnìbs. <br/><b>pažnýbti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pagnaibyti: </span> Eik čionai, aš tave pažnýbsiu ben kiek. <br/>2. <span class="explanation">kiek atgnybti: </span> Pirštu pažnýba sviesto ir burnon. <br/>3. <span class="explanation">papjauti: </span> Štai paršiuką vieną pažnýbiau i visai žiemai turiu užtekt. Šią žiemą du paršiukus pasižnýbau. Pasižnybė vieną tokį nederliaus paršelį, tai su tuo visus metus ir gangarinėjo. <br/><b>pražnýbti</b>. pražnỹbti, -ia, pràžnybė <span class="explanation">gnybiant prakiurdyti: </span> Maž pràžnybiau dėdamas [kamerą], galėjau pražnỹbt. <br/><b>prižnýbti</b>. prižnỹbti, -ia, prìžnybė <span class="explanation">gnybiant prispausti: </span> Autobuso durys prižnýbo palto skverną. Kaip te man papuolo, kad tarp tų lentų kojos pirštus prìžnybė. Inžinierius dreba, kad nustos meistro, mokančio įbauginti ir prižnybti darbininkus. <br/><b>sužnýbti</b>. <span class="explanation">suspausti, sugnybti: </span> Arklinėn mašinon įkišiau pirštą, tai sužnybo nagą. Jis man nosytę andai taip sužnybo – vos nepravirkau. Jos rankas virš alkūnių lyg replės sužnybo kieti vyro pirštai. Sužnybo savo baisiais nagais ir pakėlė aukštyn į orą. Tu svetimą dviem sužnybęs pirštam, o velnias tavo saują.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.