atžūlìnis, -ė. atžūlus, stačiokiškas: Jonis paliko toks atžūlìnis; ko benorėti, kad manęs klausytų, kad savo tikro tėvo nebeklauso.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.