aukštė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. darytis aukštam.
2. rodytis aukštam: Priešais aukštėjo prabangus pastatas. Jis galėjo matyti didžiulį katedros kaupą, aukštėjantį kaip milžiną burbulą.
3. lavintis, tobulėti: Vargas neleida žmoguo aukštėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.