ausis

aus|is, ausies m.
1. klausos organas; išorinė jo dalis, grybelis: Išorinė, vidinė ausis (anat.). Viena ausimi neprigirdi. Kiškis pastatė ausis.
2. klausa: Jis turi gerą ausį. Gieda iš ausies.
3. kepurės
dalis ausiai pridengti.
4. išsikišusi daikto dalis (ppr. su skyle viduryje): Kibiro, katilo ausis Puodo, ąsočio, skrynios ausis (ąsa). Bato ausis (kilpa užtraukti aunantis). Šakių, grąžto ausis (dalis kotui
įstatyti).
5. lovelis arpo šone grūdgaliams. ausis išplėsti (išpūsti, ištempti, pastatyti) (atidžiai klausytis). ausis išūžti (visko prišnekėti). ausų duoti (mušti delnu per veidą). ausų gauti (būti muštam). ausis
pastatyti (suklusti). Ausys plyšta (apie didelį triukšmą). Ausys raitosi (labai karšta). ausis skliaudyti (su baime klausytis, tikintis pavojaus). Ausys svyla (gėda klausytis). ausis užkulti (galvą
iškvaršinti). Iki ausų (įsimylėjęs, prasiskolinęs) (labai). Kaip savo ausis (matyti) (nieko nematyti). Kaip už ausies (ausų) (išmesti, užmesti, nueiti) (noromis suvalgyti ar išgerti). Net ausys linksta (noromis
valgo). Pro ausis praleisti (nenugirsti; nekreipti dėmesio). Pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo (neatidžiai klausė). Tuščios ausys (apie trumpos atminties, neprisimenantį žmogų).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ausis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	aus\|is, ausies m. 1. klausos organas; išorinė jo dalis, grybelis: Išorinė, vidinė ausis (anat.). Viena ausimi neprigirdi. Kiškis pastatė ausis. 2. klausa: Jis turi gerą ausį. Gieda iš ausies. 3. kepurės dalis ausiai pridengti. 4. išsikišusi daikto dalis (ppr. su skyle viduryje): Kibiro, katilo ausis Puodo, ąsočio, skrynios ausis (ąsa). Bato ausis (kilpa užtraukti aunantis). Šakių, grąžto ausis (dalis kotui įstatyti). 5. lovelis arpo šone grūdgaliams. ausis išplėsti (išpūsti, ištempti, pastatyti) (atidžiai klausytis). ausis išūžti (visko prišnekėti). ausų duoti (mušti delnu per veidą). ausų gauti (būti muštam). ausis pastatyti (suklusti). Ausys plyšta (apie didelį triukšmą). Ausys raitosi (labai karšta). ausis skliaudyti (su baime klausytis, tikintis pavojaus). Ausys svyla (gėda klausytis). ausis užkulti (galvą iškvaršinti). Iki ausų (įsimylėjęs, prasiskolinęs) (labai). Kaip savo ausis (matyti) (nieko nematyti). Kaip už ausies (ausų) (išmesti, užmesti, nueiti) (noromis suvalgyti ar išgerti). Net ausys linksta (noromis valgo). Pro ausis praleisti (nenugirsti; nekreipti dėmesio). Pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo (neatidžiai klausė). Tuščios ausys (apie trumpos atminties, neprisimenantį žmogų).

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

ausis

#