avė́jimas.
1. → avėti 1: Šlapumoj naginėm nekoks avė́jimas – kojos peršlampa.
2. barimas, plūdimas: Ve, ateina jau įpykus senė, dabar bus avė́jimo.
išavė́jimas. → išavėti 1: Nesigirk su tokiuo išavė́jimu – jau užkulniai krypsta.
nuavė́jimas.
1. → nuavėti 2: Ale ir nuavė́jimas tų batų – kai eina, tai tep į šoną ir klypsta.
2. → nuavėti 3: Koks nuavė́jimas kelinių – visai suplyšo.
prasiavė́jimas. → praavėti
2. Menkas [tų batų] prasiavė́jimas – kaip spaudė, taip ir tebespaudžia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.