badakentỹs, -ė̃.
1. daug bado iškentėjęs žmogus ar gyvulys, paliegėlis: Matai, kad atsigavo ir mūsų badakentỹs. Ko iš jų norit – badakenčiaĩ.
2. kiaulė ar paršas, laikomas per žiemą, žiemkentys: Badakenčių̃ kiaulių nebėr.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.