x
bad|as
1. neturėjimas ko valgyti, nebuvimas pašaro: badą kęsti. badu marinti. Badas prispaudė. Nuo bado gintis. badu mirti. Aklas (menkas) badas, kai yra duonos ant stalo.
2. prk. stoka, trūkumas: Pinigų,
knygų, malkų badas badą atgauti (kiek pasisotinti). Prie bado mieto (sieto) būti (išbadėti).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.