badgáltis, -ė.
1. kas užsibadėjęs, vis alkanas, badmirys: Kas tuos badgálčius prišers dabar.
2. šykštuolis, knežas: Tas badgáltis gaspadorius, t. y. pats dvės, visa turėdamas, ir kitam neduoda. Badgáltis – kaip proto nustojęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.