beãkis, -ė.
1. neturintis akių, aklas: Beakis veidas geraširdiškai šypsojosi.
2. neturintis duobučių paviršiuje: Beãkė bulva neturi diegų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.