bebal̃sis, -ė.
1. kuris neturi balso, su menku balsu: Jis vargonyku Ramygaloj buvo, ale toks bebal̃sis. Ji visai bebalsė; ką ta bebalsė dainuos!
2. kuris neturi teisės balsuoti.
3. neturintis teisės reikšti savo valią: Bebalsė tauta tarsi geste geso.
4. duslusis: Santaros (priebalsiai) yra dvejopos – bebalsės ir balsingos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.