begãliškas, -a.
1. neturintis pabaigos.
2. begalinis 4: Idant savo gerybę, išmintį ir sylą begališkąją. žmonėms apreikštų.
begãliškai. begališkaĩ: Begãliškai toli. Begãliškai noriu valgyti. Jis begališkaĩ piktas, negaliu subūti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.