begalỹs, -ė̃.
1. kam visko maža, kas niekados nepasotinamas: Begalỹs žmogus norėjo daug turto turėti.
2. kas atėjęs per ilgai būna: Toks jau begalỹs – kad ateina, tai riogso riogso! Svečiai begaliaĩ namo nevažiuoja, gaspadorius, gaspadinė labai aimanuoja.
3. užsispyrėlis, priešgina: Neprasidėk tu su juo – jis toks begalỹs, jo nepriveiksi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.