beger̃klis, -ė. begérklis. kas užkimęs, netekęs balso: Užkimo, tai jis šiandien visai beger̃klis. Ak tu beger̃kle, išejus oran vėl rėkausi! Kaip dainuosiu, kad aš begérklis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.