bėginė|ti, bėginėja, bėginėjo džn. mžb. bėgti.
1. lakstyti, bėgioti: Vaikas lauke bėginėja.
2. skubiai vaikštinėti, triūsti: Po namus bėginėti bėginėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.