bėgl|ys, bėglė dkt.
1. pabėgėlis: Karo bėgliai. Kariuomenės bėglys (dezertyras).
2. prk. pabėgęs iš namų gyvulys.
3. kas daug (greitai) bėgioja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.