begomãris, -ė. kuriam niekad negana, besotis, godulys: Nebūk begomãris – užteks visiem, užteks ir tau! Vyk šalin tą begomãrį, da pertruks begerdamas! Šitam begomariui daviau tokį didelį guzą lašinių, ir da jis nori! Ta karvė tikra begomãrė – jau vėl bliauja suėdus!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.