begùrklis, -ė.
1. kuris be gurklio, gūžio: Kiba ta višta begùrklė, kad šitep ryja bužokus arba ir ką papuolė.
2. su nudaužtu kaklu: Begùrklis butelis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.