.
belẽkis, -ė. kas prastai ištaria žodžius, neištaria garso „r“, belekuojantis žmogus: Tas vaikas toks belẽkis. Eisiu mat aš už tokio belẽkio!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.