beliežùvis, -ė.
1. kas be liežuvio: Tyli kaip beliežùvis.
2. nekalbus, neiškalbingas žmogus: Miegot noris, kap ima beliežùvis ūtaryt. Tu beliežuvi, ar negalėjai jam atkirst!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.