x
bel|sti, beldžia, beldė
1. sukelti garsą daužant: Belsti duris kumščiais. Belsti į langą. prk.: Kelinta diena beldžia (šaudo). sngr.: belskis, gal prisišauksi.
2. triukšmauti: Vaikai po gryčią beldžia. sngr.
3. šnek.
gyvai pasakoti: belsk, ką girdėjai. beldėj|as, bela dkt. beldimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.