benãgis, -ė,
1. kas be vieno ar kelių nagų: Jojo pirštas benãgis. Tokia benãgė šakė nėkam tikusi.
2. kas nesučiupinėja, nugrubnagis: Kad tu toks benãgis ir esi – ėmei kaip ne su savo nagais ir pametei.
3. kas nieko nemoka pats pasidaryti, nenagingas žmogus: Ką toks benãgis galia padirbti? Toks benãgis – nė vyžų nenusipina. Tas žmogus benãgis, o tas su nagais (nagingas) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.