bendragiñklis, -ė. kas kartu, bendrai kariauja, kovos, ginklo draugas: Jūs, trojėnų vadai bendraginkliai. Žūva jo ištikimieji bendraginkliai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.