bepìgu. bepigù. lengva, gera (gerai), malonu: Bepìgu su gerais arkliais važiuoti. Bepìgu jaunam gyventi. Dabar bepìgu – druskos čia pat, žiubalo čia pat. Ar ne bepìgu, kad nė lašinių nebnori. Bepigu (geriau) vargti, bi ne mirti. Albertas skubėjo jos gelbėti su savo kryžeiviais, kuriems bepigu buvo nekariauti variu ir gelžiu aplietims. Bepigu tavik stovėti, su seserėlėms kalbėti, o bėda manei, jaunam berneliui, ant oro. Bepigu augti tau, dobilėli, lygioj lankelėj tarp žolynėlių: iš pašaknėlių žalia vejelė, per liemenėlį – platūs lapeliai, iš viršūnėlės balti žiedeliai. Bepigu gaidžiui anksti giedoti, maža galvelė – gal išmiegoti. Bepigù tau, karvelėli, toj girelėj aržuolėly. Bepìgu kiaulei – nei burna prausti, nei kojos auti. Bepigu šerti, kad yra su kuo. Bepìgu pasakyti – sunku padaryti. Bepìgu liežuviu kalnus nuversti. Bepigu nedejuoti, kad yra kam guosti. Bepigu negintis, kad bėga.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.