.
bepinìgis, -ė. kas neturi pinigų, neturtingas: Kaip atkakliai ji dirbo, kada aš turėjau baigti mokslą – beturtis, bepinigis studentas! Anas amžinai bepinìgis. Eik tu, bepinìgi! Bepinìgis, ir nekaltas būdamas, stojas nukaltintas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.