bepotẽris, -ė. kas poterių nekalba, bedievis: Jų visa šeimyna bepotẽriai. Varkalys, kad ir bepoteris, per tuos sąmyšius nueidavo pasiklausyt pamokslų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.